Prieš bene 10 metų artimas giminaitis planavo vestuves. Gyveno užsienį, visą šventę planavo Lietuvoje. Savaime suprantama, kad visos rezervacijos, užsakymai ir planavimas prasidėjo gerokai prieš metus iki numatytos vestuvių datos.
Ir bamt - likus 3 mėnesiams iki vestuvių, netikėtai mirė jo mama... Gryžo iš užsienių, išgedėjo, gražiai palaidojo ir pats viduje drąskomas sąžinės ir minčių metams nukelti vestuves nuėjo pas kunigą pasikalbėti, ką daryti ir kaip pasielgti.
Kunigas pasakė - darykit viską kaip suplanavę. Jei jums skauda - gedulas nesibaigs nei po mėnesio, nei po metų, nei gal po dešimties... Pagerbkit, prisiminkit, aplankykit mamą tą dieną ir po to švęskite kaip suplanavę.
Ir ramia dūšia žmogus atšoko savo vestuves su 50+ žmonių ir visais fejerverkais.
Taigi, manau dažnu atveju net bažnyčios požiūris yra žiūrėti į viską paprasčiau.
🌼
Jūsų situacijoje, manau leisčiau vyrui nuspręsti ir prisitaikyčiau prie jo sprendimo.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
- Augu sąmoningai








