leila123 parašė:
Bet jūs gal negalit skaičiuot 4 metų laukimo jeigu kaip suprantu nenorėjot ir bijojot pastot tada. Gali būt ir psichologija. Nuo kada planuojat, kai jau viduje tikr…
Man gėda apie tai rašyti. Vėl išjuoks. Jeigu nuoširdžiai, tai nuo vaikystės esu auginama taip, kad be savo namų vaikų neturėti. Nes gyvenom močiutės bute vienam kambary aš, mama, tėtis ir brolis. Močiutė vis sakydavo, kada jūs išsikraustysit. Kai aš buvau pilve mamos (tėtis pasakojo), močiutė sakydavo mamai, kad nepriims manęs, nes nėra vietos namie. Kai gimiau, pamilo. Kai tekėjau iš meilės begalinės, neturėjom nieko su vyru. Jis labai iškart norėjo vaikų (turi sūnų jis). Aš nenorėjau, nes neturėjom normalių darbų ir namų, nuomojamės iki šiol 1 kambario butą. Susiradom gerus darbus, jis baigė profesijos mokslus. Tai praėjo metai. Jis sako: gal jau bandom? O aš ne, reik geresnių algų. Pradėjom gauti algas po metų dar jau normalias. Jis: gal jau? Aš: dar ne, reik taupyt namui. Po metų, kai jau lyg ir daugėjo lėšų, pradėjau sutikti (po 3 metų ne sakymo), bet visada tokiais šuorais. Tai noriu, tai nenoriu, tai noriu. Į tyrimus lakstyt pradėjom po 3 mėnesių nepastojimo, nes šitam forume vis: o gal tavo prg žemas, o gal skydliaukė bloga, o gal prl aukštas ir vis visos mane spaudė. O aš tokia, kad ir klausau, ir panikuoju. Ir va taip po tyrimus laksčiau kitų skatinama. Kai pamačiau, kad viskas gerai (lp daryta irgi), o nepastoju, tada pradėjau norėti labai. Bet ne iš tikro noro, o iš to, kad nepavyksta niekaip. Ir kai keli kartai NT buvo teigiami, išsigandau, kad neturim namų, o kas dabar, kur auginsiu, nuomininkė tikrai išmes, paskolos nebegausim ir tokios mintys. Ir va 2020 rugsėjį įsigijom savo namą, dabar įrenginėjam, tai tik nuo tada išvis nurimau jau. Tik dabar pajaučiau sielos ramybę. Dar kirba, kad kaip su pilvu daiktus kraučiausi, noriu remontuką padaryt dar prieš išsikeliant ir pan. Tai nuoširdžiai, labai norėčiau tada, kai jau bus pirma naktis naujuose namuose. Va tada nuoširdžiai pradėsiu viduje priimti, kad jau laikas. Todėl ir sakau, kad tada darysiu IVF. O kai man vis kitos grupėje uždaroje sakydavo, dzin tas namas, daryk IVF. Aš sakiau, kad negaliu tų pinigų liesti, nes taupėm labai 7 metus beveik pradiniam įnašui ir tai mano svajonė. Jeigu nepastosiu, liksim be namų ir vaikų. Jeigu pastosiu, vaiką auginsiu ne savo vieno kambario bute. Ir visos vis kasdien: daryk daryk daryk IVF, tai mane pykina išgirdus tą daryk IVF. Nes nepasiruošus buvau tam visiškai ir dar neesu







