Šeimos biudžetas: kaip dalinatės išlaidas?

«1 20 35 3941 45 50 54 Kitas »

Evelina11

5 m. 10 mėn.

7 m. 4 mėn.

19 m. 7 mėn.

2020.10.16 12:10 (prieš 5 m.)

Autorei siūlyčiau išjungti taupymo režimą. Nusipirkite gražią suknele, kosmetikos, apsilankykite kirpykloje ar bent antakių korekcija pasidarykite. Pasipuoskite ir pradėkite pagaliau save mylėti nes niekaip nespasveiksite. Jums 25 metai o ne 90 kad jau nieko nenorėtumėte. Išeikite į spektaklį ar koncertą. Reikia gyventi dabar o ne kažkada. Nes su 150 sau to leisti tikrai negalėsite. Tai net nesizeminkite ir ne prašykite. O jūs bent draugių turite? ar sėdite namie ir centus skaiciuojate kas už kiek pavalgyt sau gali leisti?

Emilija300

2020.10.16 13:38 (prieš 5 m.)

Oh_yeah parašė:
Per stipriai čia su tais čekių analizavimas ir dalijimusi per pusę. Košmaras, negalėčiau taip gyventi. Tarsi, antrajai pusei gaila saldainių ar kefyro nupirkti.
…

Iš pradžių turėjome finansini modeli, kad perkam kas antra karta, viena karta perka jis, sekanti aš. Tačiau nebeištvėriau, kai vieno apsipirkinėjimo metu jis perka daržoves už 5 Eu, o sekantis apsipirkimas mano su maistu ir buitine chemija už 35 Eu (kai 100 proc. gyvenau iš tėvų pinigų).
Tada keitėme į modelį "viskas per puse" labai tiko, kai buvome studentai ir mokėjome nuoma. Kai tėvai padovanojo buta, finansinio modelio net nesiūliau keisti, nes man yra žema ir turiu lipti per savo principus, kad pasakyčiau "susimokėk nuoma" už gyvenima mano bute. Tikėjausi, kad pas žmogu ateis elementarus supratimas, kad reikia padaryti remontus ar bent jau į tai įdėti puse sumos.

Dažnai bandau įsivaizduoti save jo situacijoje. Gyevenančia draugo bute 4 metus, nemokančia už tai nuomos, daug uždirbančia ir sukaupusia didelį pinigų rezerva "juodai dienai". Ir visada mano atsakymas būna, kad po tiek laiko gyvenimo kartu man tikrai nebūtų gaila už savo lėšas sudėti langus už 300 Eu, net jeigu po mėnesio mane išmestu. Iš pradžių jauščiau nepasitenkinima, tačiau įsijungus racionaliam protui supraščiau, kad per tuos metus visgi aš gavau didesnę finansine nauda. O jam sunkesniu finansiniu momentu man nebūtu sunku duoti jam pora žalių kupiūrų. Paslapčia mintyse save apgaudinėčiau, kad taip susimokėjau nuoma, tačiau tiesiogiai to neįvardinčiau.

Buhalterija specialybė kuria studijavau ir man labai patiko. Tačiau dirbant ir studijuojant prie panikos priepoliu prisidėjo gili depresija, bandymai žudytis. Atsidūriau psichologo ir psichoterapeuto kabinetuose. Buvo bandoma taikyt kombinuota gydyma: vaistai + terapija (psichologo konsultacijos). Tačiau paskyrus man netinkančius vaistus, viskas dar labiau pablogėjo. Nebegalėjau išeiti į miesta, laiptais lipau, kaip 100 metė senutė, sunku buvo pavalgyti, nes nuo ranku drebėjimo nebeišlaikydavau rankose šakutės. Galiausiai po mėnesio nesilankymo nuolatinėse studijose nusprendžiau mesti mokslus. Tad buhalterijos nebaigiau.
Emilija300

2020.10.16 13:47 (prieš 5 m.)

Žiogas_ parašė:
Autore, esat protinga mergina, jums tik 25. Spėsit sutikti normalų būsimą vyrą. O čia yra per daug blogybių, kurios ateity tik ryškės ir trukdys kurti laimingą kasd…

Ačiū už palaikyma Visa laimė, kad tik 25. Mano mama būdama 25 dar nepažinojo tėčio butas 2-viejų kambarių. Tačiau nebūtu smagu nuomoti viena kambarį, namus paversti benrdabučiu. Ryte virtuvėje trintis su nepažįstamu žmogum, grįžus namo svečiuose rasti neaiškių svečių

EglėB

Augustė 2 m. 3 sav.

Erika 5 m. 1 mėn.

2020.10.16 14:19 (prieš 5 m.)

Emilija300 parašė:
Iš pradžių turėjome finansini modeli, kad perkam kas antra karta, viena karta perka jis, sekanti aš. Tačiau nebeištvėriau, kai vieno apsipirkinėjimo metu jis perka …

Iš Jūsų komunikacijos matau, jog su tuo žmogumi nebus ar nematot bendros ateities. Man kyla tik vienas klausimas, dėl ko Jūs kartu? Nes pas Jus santykiuose viskas yra arba Jūsų, arba jo. Čia iš abiejų pusių žiūrint. Nes santykiuose esat septynerius metus. Tai labai ilgas laiko tarpas Jūsų amžiuje. Bet visa komunikacija, kad tas bendras gyvenimas labiau panašus į kambariokų, o ne gyvenimo partnerių. Man buvo identiška situacija, jog gavau dovanų butą, su tuo metu dar vaikinu įsikėlėmė gyventi. Bet niekada nesakiau, jog vat jis gyvena MANO bute, todėl turėtų būti man skolingas kažkodėl, nes mat nuomos nemoka. Ir tas mano butas tapo MŪSŲ šeimos butu, nesvarbu, kas ant popieriaus šeimininkas. Kol pas Jus viskas, net saldainiai yra JŪSŲ arba JO, tai apie normalius santykius nėra ko kalbėti, nes santykiuose yra mes, o ne jis ir ji..
Nemanot, jog ir visos psichologinės, emocinės bėdos galėjo būti nulemtos tokių, sakyčiau, gana nesveikų santykių? Suprantu, nutraukti ryšius su ilgamečiu partneriu yra labai sunkus žingsnis, bet, patikėkit, iš patirties sakau, jis veda tik laimės link...Tie pirmieji mėnesiai, kol išmoksit gyventi be to žmogaus, žinoma, nebus lengvi, bet greit pasimirš.

zosyte-Vilnius

sūnelis :) 13 m. 11 mėn.

dukryte :) 15 m. 9 mėn.

2020.10.16 14:23 (prieš 5 m.)

EglėB parašė:
Iš Jūsų komunikacijos matau, jog su tuo žmogumi nebus ar nematot bendros ateities. Man kyla tik vienas klausimas, dėl ko Jūs kartu? Nes pas Jus santykiuose viskas y…

Pritariu, tik patarimų dėl nutraukimo taip nedalinciau.arba būtų geriau, arba priešingai..

charlee23

Maziukas 4 m. 9 mėn.

13 m. 10 mėn.

2020.10.16 14:40 (prieš 5 m.)

na visos skirtingai suvokia ir viskas cia normalu.
yra tikrai poru su atskirais biudzetais bet man cia kosmosas..

pati atvykau pas vyra gyvent su lagaminais tik, tuo metu tik svieziai emem draugaut ir gyvent kartu, buvo ir kambari ir buta nuomojom, nieks aisku nieko mum nedovanojo, bet nuo pat pradziu vyras man pasake kad yra mano tas yra musu, ir realiai kol pradejau dirbt jis mus pilnai islaike is savo nedideles algos, ir ne sykio nepriekaistavo del to, ir pinigu niekad nereikedavo prasyti pats paklausdavo ar turiu ar nieko nereikia..
ir db net kuomet abu dirbam niekad nekyla klausimu kas kam kodel, tapom seima vos pradejus gyvent kartu ir visada ta vyras pabrezdavo dar iki vedybu kad esame seima, ir visada buvo sagumo jausmas kad niekada i gatve plika basa neiseisiu. buvo situaciju kuomet alga didesne budavo mano, ir net minties nebuvo kad va cia db dalinkim kazka savo manom tokio dalyko santykiuose neturi buti, viskas yra bendra, o jei to jausmo nera ir nesijauciat seima, reiskia nei vaikai cia nei vestuves nepades, skirtingos vertybes irpoziuriai pernelyg..
esat jauna, turit stoga virs galvos kurio nenuomojat. siulyciau bandyt pagyvent atskirai ir tada matysit ar beinamoma kazka sulipdyt. visu antra po tiek metu kartu vyras nesipirso ir pan tai nemanau kad pasipirs..

EglėB

Augustė 2 m. 3 sav.

Erika 5 m. 1 mėn.

2020.10.16 14:45 (prieš 5 m.)

zosyte-Vilnius parašė:
Pritariu, tik patarimų dėl nutraukimo taip nedalinciau.arba būtų geriau, arba priešingai..

Nepažįstu nei vieno asmens, kuriam nutraukus įdingus, niekur nevedančius santykius, buvo blogiau... Nes aš nemačiau jokių argumentų, nieko, kas rodytų, jog tai pilnaverčiai santykiai ar bent indikacijų, jog tai galėtų būti pataisoma...Nes...na, jei per 7 metus neatsirado "mes" sąvokos, kiek tų metų turi praeiti, jog atsirastų? Ir kiek laukti? Arba paskutinis šiaudas būtų eiti pas porų psichologus, nes forumas šios situacijos neišgelbės. Nes bėdos ir asmeninės, ir poroje ir čia jau ne paprasti reikalai, kur "susipykom dėl pamestų kojinių ant žemės". Nes dabar merginai 25, bet nesinori man niekam linkėti, jog vieną dieną atsibudus 40+,50+ susivoktų, kad yra ten pat, kur yra dabar...Net baisu pagalvoti, kas būtų, jei vaikai atsirastų tokioj šeimoje... Žinoma, yra visokių porų or jos gyvena...bet sakyčiau labiau egzistuoja, tai jei yra galimybė keist ar bent menkiausia viltis gelbėt situaciją, tai jau laikas dabar daryt. Ir jei keis, tai tik su specialistais...Nes pokalbis baigsis galimai vėl eiliniu cirku su pinigais ant žemės...Kai net ne apie pinigus čia kalbėti reikia...

2020.10.16 14:50 (prieš 5 m.)

Emilija300 parašė:
Va kas ir keiščiausia, kad prikaišiojo šimtinėm. Primėtė ant grindų. Apytiksliai šitam cirke dalyvavo apie 1k eu. Jei nori pasiimk nuo grindų. Tačiau man nereikia p…

Cia tiesiog ziauru. Rimtai. As uz toki poelgi buciau is vazos i galva paleidus ir vyro smutkes per langa ismecius. Jusu saviverte zemiau plintuso, jei po tokiu cirku isivaizduojat, kad jusu santykiams viskas ok
As kuo toliau skaitau, tuo labiau nesuvokiu, kaip del keliu euru is vyro, galima sitaip saves negerbt. Valant tualetus ar senuku uzpakalius as jausciaus 1000 kartu oriau, nei rinkdama simtines nuo grindu.
Prostitutei ir tai pinigus paduoda, ar bent uz stringu uzkisa, nereikia nuo zemes rinkt.

6

zosyte-Vilnius

sūnelis :) 13 m. 11 mėn.

dukryte :) 15 m. 9 mėn.

2020.10.16 14:53 (prieš 5 m.)

EglėB parašė:
Nepažįstu nei vieno asmens, kuriam nutraukus įdingus, niekur nevedančius santykius, buvo blogiau... Nes aš nemačiau jokių argumentų, nieko, kas rodytų, jog tai piln…

Jus ne, o aš taip. Todėl nuo žmogui, linkusiam į savižudybę, patarimų susilaikiau.
Cia tik internetas. Mergina nelabai adekvačiai vertina savo galimybė uždirbti pinigus ir save išlaikyti. Ji nekontroliuoja savęs ir bijo žmonių. Nėra tiek daug darbų, kur laisvai gali rinktis grafiką. Tuo labiau, kad yra įrašai apie sveikatos būklę kortelej
Apie vaikus pritariu. Dar ir todėl, kad dėl hormonų ypatingai padidėja rizika kraštutinėm emocijom. Nenoriu net galvoti, kas pasirūpintų kūdikių tokiu atveju

Emilija300

2020.10.16 14:59 (prieš 5 m.)

Irvutė parašė:
As niekaip nesuprantu, kodel ieskoma butent naktinio/pamaininio darbo 🤔 juk galima kokiam prekybos centre isidarbinti vakarais, savaitgaliais dirbti, o jei pinigu p…

Prekybos centre 5 mėn dirbau kasininke, tačiau vėlgi nebeatlaikiau... po 350 pro mano kasa prėjusiu klientu, pasisveikinimu su kiekvienu, nuskenavus prekes šypsena ir palinkėjimu geros dienos grįžusi namo jaučiausi, kaip kilimėlis prie duru. Psichologinė būsena lyg į tave valytusi kojas. Nuo išėjimo iš namų iki grįžimo praeidavo 14 val. 12 val. oficialaus darbo, likusios 2 keliavimui/grįžmui į darbą, atvykimui ankščiau, paliktų prekių ir alkoholio grąžinimui į lentynas. Nes gi ne visi LT žino, kad vakarais nuo tam tikros valandos alkoholis neparduodamas. Lengviausia yra kasininkei pasakius jog ji nebegali parduoti alkocholio iš vežimo iškelti 20 l alkocholio, patėkšti tai ant prekystalio ir aprėkti kasininke tarsi ji būtų išleidusi tą įstatyma. Ir niekam neįdomu, kad po prekių grąžinimo į lentynas (nebe darbo metu), tai kasininkei nuvažiuos paskutinis autobusas ir ji vidurnakti 3 km pėdins pėščiomis namo, o ryte vėl kelsis 6 val. ryto.

Po 10 val darbo pradeda atsijunginėti protas, sunku suvokti skaičiua ir atmesti grąžą. Naktį sapnuodavau tuos pačius sapnus, kad privalau nuskenuoti daiktų barkodus ir pabusdavau iš susieržinimo, kad jų nerandu. Ir manau niekam nemalonu būtų apsipirkinėti pas kasininke, kuri ištikus priepoliams dėl nejaučiamų ranku negali atmesti gražos, netenka balso.

Po tokios patirties eičiau į parduotuve dirbti, kaip salės darbuotoja su pažadu, kad neteks sėdėti kasoje. Tačiau niekad negali būti garantuotas, kad kasininkei susirgus korona parduotuvės vedėja švelniai ir maloniai pieno produktų skyriaus darbuotojai nelieps dalį laiko praleisti kasoje.

Tad tiesioginio darbo su pinigais ir bendravimo su klientais vengiu, kaip maro.

Galvojimas, kad galiu tirbti tik naktini, pamainini darbą ateina iš polinkio į kraštutinumus. Pati suprantu, kad turiu šiek tiek lankščiau galvoti apie darbo valandas ir ieškoti išeičių, o ne užsiciklinti ties vienu dalyku. Ne aš vienintelė tokia, kuri derina mokslus su darbu.

P.s. nesiskundžiu kokia aš vargšė ir kaip man sunku kasoj. Tiesiog papasakojau darbo pasekmes. Ir bandau parodyti, kad visi žmonės turintis rankas, kojas, neturintis ivalidumo yra vienodai psichologiškai stirpus ir gali dirbti tuos pačius darbus