2012.11.21 15:52 (prieš 13 m.)
IL_M, gal vyrą visu svoriu užgriuvo nežinomybė? Kaip sako - moteris 9 mėnesius jaučia, kas jos laukia, o vyras tik suka galvą kaip reikės išlaikyti, ar gaus dėmesio iš žmonos, gal dar kas aplink turi neigiamos kokios patirties ir jis viską sau prisitaikė...
Nesiskaudink apie tai daug galvodama... Viskas jau praėjo, o toks poelgis manau ir jį graužia... Geriau stenkis tai pamiršti...
Neįsivaizduoju, ką būčiau aš dariusi be vyro... Kadangi jaučiausi nelabai kaip, tai jis po pirmos savaitės kai išėjo į darbą, aš supratau, kad nemoku sauskelnių keisti, bijau vaikutį paimti ir pan
Labai norėjau, kad jis dalyvautų visame gimdyme. Nevesčiau, bet paklausiau ar norėtų. Kadangi norėjo, labai džiaugiausi, daviau paskaityti knygų, kaip viskas ten vyksta. Kadangi mums abiems tai buvo pirmas vaikas, abu planavom kur ir kaip važiuosim gimdyti, pasiskaitėm abu apie nuskausminamuosius, saremius ir kaip juos palengvinti, pačią gimdymo eigą. Visais klausimais su juo diskutavau, kad būtų pilnai pasijungęs "į reikalą"
Visi pažystami buvo įspėti, kad be 3 mėnesių nieko nepriimsiu (šeimos nariams tai netaikiau). Uošvienė nemaloniai nustebino atvažiavusi į ligoninę. Paskambino vyrui ir sako "ateik pasitikti, atvažiavau". Žinoma čia jo mama, jis tuo džiaugėsi, bet kai pamačiau, kad ji dar savo sesę, man nematytą, atsitysė kartu, o dar abi prisirūkiusios
Kita "draugė" taip įkirėjo savo skambučiais ir "namiokais", kad pasikviečiau po mėnesio ją ir dar kelias drauges ir "atlikau pareigą". Po to tik po pusės metų su ja besusitikau... Ir iki šiol jaučiu įtampą bendraujant...
Smagu, kad visi kiti laukė kvietimų ir nesiveržė neprašomi
Apie butelius irgi nieko negirdėjau