As gyvenu ne LT, cia dar labai gaji tradicija vadinti anukus seneliu vardais, ir aisku is vyro puses pirmiausia, o jeigu jau seimoje kazkas taip pavadine, tada zmonos puse. Mes sitos tradicijos isvengeme, nes del dukros dar pries pastojant varda buvome sugalvoje, o jai gimus is visu variantu tas pirmasis sugalvotas ir tiko labiausiai. Kazkaip vyras net nesiule savo mamos vardu vadinti. O vat sunui irgi isrinkome ne vyro tevo varda, nors vyras turejo minciu ir bande man atsargiai tevo varda isiulyti, bet po poros pokalbiu mazdaug: Ar sitas zmogus yra kazkoks autoritetas mums, sektinas pavyzdys, kad jo garbei vadintume sunu? Kita vertus, as irgi turiu teva, ir galbut as noriu jo vardu vaika pavadinti? ir pan kazkaip daugiau vyras nebande manes itikinti. Nors uosvis tai isizeide, i akis niekada nepasake, bet prasitare kitiems giminaiciams ir mums po to atsigirdo, kad neva sunus buvo jam pazadejes jo vardu sunu pavadinti, bet pazada sulauze. Nors niekada nebuvo jam sito pazadejes. O dabar kai vyro ir jo seimos santykiai paslije, po uosvio eilines 'nesamones' as kartais jam primenu - o kaip tu jaustumeisi dabar savo sunui tokio zmogaus varda daves?..
O jeigu jau tikrai didelis konfliktas del to vardo kyla, gal galima vaikui duoti du vardus ir taip isspresti situacija?..






