Patarimas patarimui nelygu. Vyrai kaip ir moterys yra įvairaus plauko. Vieniems gal tas lindimas ir padėtų, o kitiems vat kaip ir Kristina Ste sako palikt ramybėje ir per atstumą palaikyti.
Bet čia neaišku su situacija - depesija yra liga, kai jau gali ne tik nuotaika bloga būti pastoviai, o fiziškai žmogus net ima nuo jos sirgti - laimės hormonas seratoninas ima mažai gamintis, širties ritmas gali išsireguliuti, kraujotaka sutrikti ir panašiai.
Depresija šioje situacijoje gali būti ne kas kita kaip krizė gal? kiekvieno žmogaus gyvenima būna tam tikrų krizių, duobių, aišku ir priežastys skirtingos. Gal rutina vyą "užmušė? Gal nesėkmės? Gal nemato prasmės jei labai vaikų nori, o niekaip nepavyksta?
Ir įdomu kiek laiko šitaip jūsų vyrui? Jūs viena pažįstate savov vyrą - jeigu jis nervuojasi kai lendat su savo klausimas, prašymais, kad atsivertų, pasakytų kas yra ir pan tai ir neklausinėkit, labiau atstumo laikykitės, bet ir palaikykit, "nekniskit" proto, kad va jis toks ir anoks, o buvo toks, kad jūs gal nelabai laiminga dėl jo tokios būsenos ir pan. Šito nereiktų daryti, nes vyras ir taip su emocijomis nebesusitvarko pats, o dar jūs užkrausite savo emocijom.
Na o jei vyras tas kuris priima jūsų užuojautą.. gal vakare ateina ir pasako, kad štai nebematau prasmės gyvenime, viskas nervuoja, nebegaliu ir pan na tai ir iškalusykit, paguoskit, kad čia laikina, pasiūlykit kur nueiti jei sutiktų, dažniau apsikabinkit, dažniau sakykit gražius žodžius, dažniau įvertinkis savo vyrą jei tai tikrai yra kažkas panašaus į depresiją.. Na mes abstrakčiai galim pasiūlyti ką daryti, gal net labiau pagal savo vyrus.
Maniškiui jeigu būna sunku jis išsipasakoja, aš paglostau, paguodžiu, išvynioju, kad gyvenimas gražus, vertinkim ką turim..Nenori nieko tai palieku ramybėj, atsisiunčia jis kokį filmą, alučio nuperku, pasėdi, pailsi kurį laiką ir žiūrėk kaip naujas
iš patirties galiu pasakyti - jeigu žmogui tikra depresija tai jis ima nykti. ir būtent tas žmogaus įvertinimas, tiesioginis jausmų rodymas, meilės prisipažinimas kažkiek pagerina situaciją. Depresuojantysis žino, kad yra ne vienas nors ir nieko nepasakoja, užsisklendęs savy. Kur kas baisiau yra stovėti šalia ir nieko nedaryti. Geriau bent sakyti kad myli, yra brangiausias pasaulyje žmogus, kad šiandien labai pasiilgo, kad kaip gera buvo aną vakarą, kad labai skanią vakarienę padarė ir panašiai. Tiek kad jau jeigu tikra depresija tai taip lengvai jos neišsigins..