Bet labai skirtingi tie mūsų vaikučiai ☺️ maniškis mažai kalba, bet jau senokai gerai vaikšto, bėga, bet dar negreitai ir nevikriai,spiria kamuolį, užlipa, nulipa nuo bilekur ir bet kur, spėk tik sugauti 😎
Ir šiaip net diskutavom su vyru ar ir mergaitės taip pat auga, ir tokie pat dalykai domina, nes mano ponulis toks net grubokas, tvirtas, jei griebia, tai iš visų jėgų,jei reikia ką paspausti, tai kala su savo delnu, kad jau net nebėra ką spausti paskui, jei ką reikia išimti, tai lupa ir laužia, kad mažai nepasirodys, labai patiko tos sensorinės knygelės, bet kad dabar tik randa kur pirštą užkišti, tai išlupa viską, ir šiaip toks mažas tankas, eina, pastumia, mėto, padaužo. Daug pas jį energijos 😌 kažkaip man trūksta pas jį švelnumo, nors pati jį ir myluoju, bučiuoju, glostau, bet nu kažkaip dar ten nesudirba pas jį galvelėj 😁 tai įdomu kaip kitų mergaitės ir berniukai daro.
Visos dainelės ir žaidimai, tai jam neįdomu, na nebent kur reikia ploti, nes tada yra garso ir iš visų jėgų burbuliuodamas ir išsišiepęs ploja. Dabar žaidimas nr.1 slėpynės, gaudynės ir pan. arba laidus raizgioti, stalčius su turiniu kraustyti, vargšą dulkių siurblį tampyti,o jei koks distancinis papuola po ranka ar klaviatūra - iš vis pasaka. Kad žiedelius ant stulpelio vėl vertų - nebepriprašysi. Ateina, suveria ir tada nugriauna, išmėto ir baigiasi, lekia ką nors kitką veikt. Buvo įdomu, kol dar gerai neišeidavo, kai išmoko - nebenori.
O su kalba tai susitaikiau, kad bus iš vėlai pradėsiančių kalbėt, nes pas mus giminėj, kažkaip visi vaikai pradėjo vėlai kalbėt, o brolio vaikai iš vis sunkiai prakalbėjo, net lankėsi pas specialistus. Tai kažkaip nepergyvenu labai.