2021.07.27 23:23 (prieš 4 m.)
AgBn parašė:
Nesupykit tik, bet is visu Jusu pries tai buvusiu pasisakymu, susidaro ispudis, kad gyvenat nelabai kokioje aplinkoje... tai brolio istorija su dukrele, tai pageria…
Labai sunku. Zinokit as net kartais pradedu noret tiesiog numirt... Bet kai pagalvoju apie mazyli, kad niekas jo neuzaugins ir niekas jo taip nemyles kaip as, tai kazkaip net susigraudinu ir stengiuos vien del jo buti stipri, nors kartais tikrai labai svyra rankos, kartais iseinu su mazyliu pusei dienos pasivaikscioti. Atrodo atsigaunu ir paleidziu visas mintis. Netoliese yra miskas, pusynas, salia teka upe, bet nedrystu su vaiku eit del erkiu, uodu ir kitu masalu, bet kai neturejau vaiko tai vienintele nusiraminimo vieta budavo. Dabar tenka eit ratais aplink miesteli kai jau viskas ima virsu.
O siaip tai tenka susitaikyti su viskuo bent jau kolkas, kol dar neturime savo kampo. Nors netolimoje ateityje tvarkysimes parama kaip jaunai seimai - bustui.
O bet taciau, uosviene perka buta, nori, kad mes ateitume gyventi i ji, bet as nesutinku, nes zinau, kad viskas grius ant mano peciu, o dar ji neblogai pagerianti ( savaitemis ), tai koks man malonumas terliotis ir valyt nuvemtus namus.
Kazkaip dabar guliu ir susimasciau, kad kaip pradejom bendraut su vyru tai niekada ramu musu gyvenime nebuvo, pastovus kisimasis, skambinejimai, rasinejimai ir izeidinejimai is jo seimos puses, gyvenom uzsienyje, tenais pastojau, tai buvau didziausia ku*va pagal uosviene, netgi liepe vyrui sest ir isvaziuot palikus mane viena uzsienyje, kai jau planavom gryzt, tai pastovus grasinimai buvo, kad padarys taip, kad netekciau to vaikelio. Pastoviai ant nervu, asaros nuolatos, ir galiausiai persileidau. Tada uosviene patenkinta buvo, jau ir as tada gera pasidariau.
Na zodziu.
Toks tas mano gyvenimas. Tikiuosi savam kampe viskas pasikeis kardinaliai, nes jau vyrui pasakiau, kad kaip viska susitvarkysim ir issikraustysim atsiribosim bent keliems metams nuo abieju seimu... 🙂