Man klinikose šią sav nieko dar nesakė bet jis ir nelabai rodėsi priekiu teko pavargti su matavimais gydytojui. Bet ir nipta Dariaus tai šįkart sužinosiu lb anksti vėliausiai po2 sav. Su pirmu sužinojau per 20 sav echo bet taip aiškiai matėsi kad gydytojai net nespėjus prasižiot mačiau pati kad berniukas 🤣 kaip tik su su visais atributais buvo atsisukęs.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
Vaikas
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
Bet pagrinde viskas kliuvo rankoms, dabar pečius skauda, delnus nusibrozdinau. O su užpakaliu tik šiek tiek atsitrenkiau. Matyt pasąmoningai tą zoną saugau 
Tai nieko blogo pakolkas nepajutau, tikiuosi viskas ir yra gerai. Tai vaikščiokit tikrai atsargiai! Slepiasi tie ledai..
Šiandien man 11+6 tai beveik 12 savaičių ir labai prastai jaučiuosi turbūt nuo kokios 6 savaitės. Gimdos tempimą pradėjau jausti gal jau pora savaičių po ovuliacijos taip pat ir nuovargį, mieguistumą, tikrai sunku buvo, bet nuo tos 6 savaitės išviš košmaras, nepasikeliu iš lovos, pykina, silpna, tai karšta tai šalta tai širdis kalatojasi, didžiulis nuovargis, nesugebu atlikti jokių darbų, net galvos išsiplauti, iš mano plaukų jau yra susisukęs vienas didžiulis dredas, dieną naktį su viena ir ta pačia pižama trinuosi, vemiu oru, nėra apetito, bet alkis didžiulis, toks kaip peiliu rėžia per skrandį, tad stengiuos nuolat užkąsti ir skrandžio tuščio nelaikyti, kai kuriom naktim kankina nemiga, kai kuriom labai daug miegu, labai jautriai į kvapus reaguoju, dažnai namuose vaikštau su dviem kaukėmis, nes nepakeliu iš lauko ar iš kaimynų sklindančių kvapų, man nuo jų atrodo dar blogiau pasidaro, į lauką beveik neišeinu, nes man čia neįmanoma kelionė atrodo, net negaliu pagalvoti, kaip reiktų rengtis drabužius ar autis batus. Nėštumas pirmas ir man tai yra toks fiziologinis ir emocinis šokas, aš niekada nemaniau, kad tokie stiprūs yra pojūčiai nėštumo metu, ar kažkas čia su manim negerai? Kartais tiesiog verkiu, nes nepakeliu 24/7 tų simptomų ir pojūčių, palengvėjimai gana reti ir labai mažai palengvėja. Nesuvokiu istorijų, kaip moterys sužino, jog laukiasi jau įpusėjus nėštumui, jei nežinočiau, kad laukiuosi, galvočiau kad mirštu. Pas gydytoją lankiausi apie 6 savaitę, patikrino, padarė nuotrauką, dar tik puslytė matėsi, išrašė vaistų, tablečių su imbieru ale nuo pykinimo, bet niekuo jos man neveikia. Dabar eisiu trečiadienį, sakė tikrins ultragarsu iš vidaus, tai reikės nusirengt iki pusės, kojos apžėlę, nėra jėgu susitvarkyt, tai nežinau kaip čia bus, gal jau reikia pradėt, tai gal kažkaip iki trečiadienio pavyks 
Galbūt iš mano žinutės galėjo susidaryti įspūdis, kad esu kažkokia išlepus merga, bet tikrai ne mano charakteriui tokie epitetai. Šiaip mano aplinka labai pozityvi, sulaukiau daug palaikymo, pasiūlymų padėti, net kartu pagyventi, kol pagerės 
nors ir susilaukiau čia neigiamų komentarų vistiek esu linkusi dalintis savo istorija, nes aš būčiau norėjus žinoti, kad gali būti ir taip, iki šiol mačiau viską tik rožinėm spalvom piešta.
