Ar kūdikis manęs nemyli?

2 3 4 5 7 Kitas »

2012.10.03 22:50 (prieš 13 m.)

Perkelta iš "Klausimo psichologui"

Bridzita135 parašė:
Jaučiuosi siaubingai ir nežinau ką daryti. Turiu 4 mėnesių kūdikį. Man atrodo, kad jis manęs nemyli. Jis buvo toks laukiamas vaikas, jį labai myliu, duodu jam visą savo meilę. Bet... Užeina pradeda verkti dažniausiai prieš miegą, ir daryk ką nori, migdyk, maitink, žaisk supuok, dainuok, kalbink, glostyk, nu niekas nepadeda. Ir taip kaskart. Bet tikrai ne dantukai, ne pilvukas. Man atrodo kad jis manęs nemyli, nes kaip bandau nuramint jis dar labiau verkia. Dar daugiau ateina uošvė ir sako "mano vaikai paemus ant ranku visada nurimdavo". Kaip tokie žodžiai per širdį duoda. Pasijaučiu kaip niekam tikus motina. Ir tai dar ne viskas. Vaikas man nelabai sypsosi, tik pamato uošve tai krykštauja, nors su ja per dieną po 10 minučių buna. Ką aš blogai darau kad sūnelis manęs nemyli. Bijau prarasti piena, dėl tokių minčių. Bet verkiu, nes liūdna, kad per stebuklėlį atėjąs mano mažutis nenori su manim būti ir manęs visai nemyli...:'(

myli jis tave tikrai, tik kudikiai nemoka kalbeti, nemoka apsikabinti. kudikio kalba tai verksmas. jis pas tave verkia, nes guodziasi, kad gal pavarges, mamyte apkabink. o gal jam mociute kad ir 10 minuciu per diena, bet nusibosta tai jis ir bando tau viska vakare supasakot tik dar nemoka, nezino kaip todel ir verkia. nusiramink, ka jau ka, bet tave vaikas tikrai myli, ateis laikas kai nuo ranku nenulips, kai negalesi valandai is namu i maxima isvaziuot, nes kai kas reikalaus MAMOS ir niekas kitas nebetiks

2

Daivyte

Sesė 11 m. 2 mėn.

Brolis 13 m. 9 mėn.

2012.10.03 22:55 (prieš 13 m.)

man ir kartais atrodo, kad vaikas verkia tik su manim... kazkada neistverus isejau pasivaiksciot ir palikau vyra su vaiku, tai grizus radau abu miegancius. kazkodel su manim taip nebuna, o su vyru uzmigo momentaliai.

8nehir8

6 m. 4 mėn.

9 m. 6 mėn.

Vaiva 11 m. 10 mėn.

Mylima dukryte 14 m. 3 mėn.

2012.10.03 22:57 (prieš 13 m.)

kudikis meile isreiskia verksmu.paauges mazylis-zyzimu.maniske su teciu buna ramutele,nei garselio.o tik pamato mane-iskart ir verksmai,ir zyzimai prasideda.taip ji isreiskia savo prisirisima,savo baime,kad iseisiu,kad nematys manes.man ji kanda i ranka,arba i koja.ir su tokiu pasimegavimu,kad net svyti visa teciui nekanda.bet as zinau,kad ji viska daro is begalines meiles mamai.nes mama yra visas pasaulis tokiam vaikuciui.tikrai nepergyvenkit.

2012.10.03 23:00 (prieš 13 m.)

Daivyte parašė:
man ir kartais atrodo, kad vaikas verkia tik su manim... kazkada neistverus isejau pasivaiksciot ir palikau vyra su vaiku, tai grizus radau abu miegancius. kazkodel su manim taip nebuna, o su vyru uzmigo momentaliai.

Taip buna, nes mamos nervuojasi, o leliai visa tai jaucia ir tada gaunasi uzburtas ratas: tu nervuojies ,kad vaikas neramus, o vaikas neramus, nes mama nervuojasi o teveliai tokie biski nezinau kito LT zodzio (poch......), ramiau i viska ziuri, jiems jei vaikas verkia tai dar ne pasaulio pabaiga. ir vaikas prie tokio tevelio nusiramina Viskas su jumis gerai, butumet blogos mamos, tai isvis apie tai negalvotumet ir neimtumet i galva

16

Virgiul

Eimantas 18 m. 10 mėn.

2012.10.03 23:02 (prieš 13 m.)

Mamytės, čia klausymas psichologui, tai nemanau, kad galima čia diskutuot ir išsakyt savo nuomonę :hmmm:

2012.10.03 23:05 (prieš 13 m.)

Medaa parašė:
Mamytės, čia klausymas psichologui, tai nemanau, kad galima čia diskutuot ir išsakyt savo nuomonę

nu negalima tai negalima, tylim tada, mes tik paguost norejom ;)

1
2012.10.03 23:13 (prieš 13 m.)

kaip taip negalima isaskyt savo nuomones, tik jau, plius cia ne nuomone issake, o is savo patirties snekejo mamos, kaip jom su vaikuciais yra,....kaip tokio amziaus leliukas gali nemylet savo mamytes, taip neimanoma tik mamai reik nusiraminti, tada ir vaikiukas bus ramesnis, tik man pasirode, kad mamai, gal kokia depresija po gimdymo, o jei dar ateina uosviene ir panervina, tai manau, kad sunku. svarbu, kad mama tokiu minciu neturetu, nes taip tikrai nera, jus esat jam visas gyvenimas.
2012.10.03 23:27 (prieš 13 m.)

Bridzita135 parašė:
Jaučiuosi siaubingai ir nežinau ką daryti. Turiu 4 mėnesių kūdikį. Man atrodo, kad jis manęs nemyli. Jis buvo toks laukiamas vaikas, jį labai myliu, duodu jam visą savo meilę. Bet... Užeina pradeda verkti dažniausiai prieš miegą, ir daryk ką nori, migdyk, maitink, žaisk supuok, dainuok, kalbink, glostyk, nu niekas nepadeda. Ir taip kaskart. Bet tikrai ne dantukai, ne pilvukas. Man atrodo kad jis manęs nemyli, nes kaip bandau nuramint jis dar labiau verkia. Dar daugiau ateina uošvė ir sako "mano vaikai paemus ant ranku visada nurimdavo". Kaip tokie žodžiai per širdį duoda. Pasijaučiu kaip niekam tikus motina. Ir tai dar ne viskas. Vaikas man nelabai sypsosi, tik pamato uošve tai krykštauja, nors su ja per dieną po 10 minučių buna. Ką aš blogai darau kad sūnelis manęs nemyli. Bijau prarasti piena, dėl tokių minčių. Bet verkiu, nes liūdna, kad per stebuklėlį atėjąs mano mažutis nenori su manim būti ir manęs visai nemyli...:'(

nors cia prasoma psichologo pagalbos, bet ikisiu savo nuomone. Kudikis mamytes nemylet negali, o ypac jei dar maitini savo pienuku. O jau tos uosvienes yra toks sutverimas kad viska padarys kad tik anuka praliksmint (ir jos ta tikrai moka nes uzauginusios savo vaikus) ir net nezinau kaip paaiskint, gal dar ir siek tiek pavydi, o gal joms nesamoningai taip gaunasi ipilt tosiose situacijose alyvos i ugni. O kad jos vaikai vos paemus ant ranku nusiramindavo tai jau tikrai pagrazina situacija, greiciausiai buvo ir jai visko, tiesiog malonu dabar taip kalbeti kai jau viskas praeityje :D. Taip kad nurimk ir maziau kreipk demesi i anyta. Paprasciauiai vaikuciu yra visokiu, vieni ramesni kiti neramuciai, tavo kogero is tu neramuciu ir ta laikuti reikia islaukti

3
2012.10.03 23:30 (prieš 13 m.)

Bridzita135 parašė:
Jaučiuosi siaubingai ir nežinau ką daryti. Turiu 4 mėnesių kūdikį. Man atrodo, kad jis manęs nemyli. Jis buvo toks laukiamas vaikas, jį labai myliu, duodu jam visą savo meilę. Bet... Užeina pradeda verkti dažniausiai prieš miegą, ir daryk ką nori, migdyk, maitink, žaisk supuok, dainuok, kalbink, glostyk, nu niekas nepadeda. Ir taip kaskart. Bet tikrai ne dantukai, ne pilvukas. Man atrodo kad jis manęs nemyli, nes kaip bandau nuramint jis dar labiau verkia. Dar daugiau ateina uošvė ir sako "mano vaikai paemus ant ranku visada nurimdavo". Kaip tokie žodžiai per širdį duoda. Pasijaučiu kaip niekam tikus motina. Ir tai dar ne viskas. Vaikas man nelabai sypsosi, tik pamato uošve tai krykštauja, nors su ja per dieną po 10 minučių buna. Ką aš blogai darau kad sūnelis manęs nemyli. Bijau prarasti piena, dėl tokių minčių. Bet verkiu, nes liūdna, kad per stebuklėlį atėjąs mano mažutis nenori su manim būti ir manęs visai nemyli...:'(

Tokio amziaus vaikelis jis nesuvokia,kad mama ir jis yra skirtingi zmones,mama jam atrodo jo kuno dalis ir neatsiejama nuo mazylio.Kudikiui mamos kvapas,sirdies plakimas yra jis pats.

Pvz: Didesni vaikai uzsigauna budami su kuomnors kitu ,bet ne mama.Tik pamate mama ir dar jei ji paklausia kas nutiko vaikutis uzsiverkia pasikukciodamas.Jis nori pasiguosti

Nebuna tokio amziaus vaikeliu nemylinciu savo mamu,nes jiems mama yra viskas!

Mergyt nesinervuok sitaip,isgerk kokios raminancios arbateles Anyta jusu jei neturi ko protingo pasakyti geriau isvis patyletu Nevisada ka jos sako yra tiesa,kartais stengias ikasti

Vaikucius auginant daug sunkumu ir nesusipratimu gali iskilti...bet vaiku ir tevu meile nesikeicia

8
2012.10.04 00:38 (prieš 13 m.)

panicka parašė:
myli jis tave tikrai, tik kudikiai nemoka kalbeti, nemoka apsikabinti. kudikio kalba tai verksmas. jis pas tave verkia, nes guodziasi, kad gal pavarges, mamyte apkabink. o gal jam mociute kad ir 10 minuciu per diena, bet nusibosta tai jis ir bando tau viska vakare supasakot tik dar nemoka, nezino kaip todel ir verkia. nusiramink, ka jau ka, bet tave vaikas tikrai myli, ateis laikas kai nuo ranku nenulips, kai negalesi valandai is namu i maxima isvaziuot, nes kai kas reikalaus MAMOS ir niekas kitas nebetiks

Man panasiai buvo. Manoji (mazoji), per diena nejudedavo (dar besilaukiant), tik tevas gryzta, dar nespejo per namu duris izengti, o vaikas jau pilve kazoka soka. Gimus taip pat su manim kazkaip nenoredavo buti, verkdavo, tetis pasiima, iskart nurimsta. Bet paaugus (keliu menesiuku, gal nuo kokiu 5-6), pradejo visko kreiptis i mane, nori miego, nori vlgyti, reikia pakeisti pampa, nori pazaisti, reikia mamos, pazaidimam tikdavo ir tetis, bet visi kiti poreikiai, budavo kreipiamasi i mama. Dabar lygiau tas pats, dabar prasidejo pavydo israiskos, ateina didzioji apsikabinti, prisiglausti prie manes, mazoji rekdama ja stumia, pati braunasi pas mane, buciuoja mane, tevas didziajai sako ateik pas mane, apsikabint, ... tai mazoji labai, labai reta karta uzpavydi tecio, o mamos tai visuomet pavydi kad niekas neimtu, neliestu.