pupkius parašė:
Merginos,paluzau,verkiu,nebezinau ka daryti. Kudikiui penkios dienos,maitinau krutimi valgant ji uzmiega,bet labai nukramte spenelius,nusprendziau nusitraukt,tai is…
Krūtis yra ne tik maistas, bet ir nusiraminimas. Gimimas yra didžiulis pokytis vaikeliui, tad žinoma, kad jis siekia adaptuotis prie pasaulio glausdamasis prie mamytės. Naujagimiai nejaučia, kada prisipildo jų skrandukas. Jiems negalima pilti tiek, “kiek telpa”. Naujagimių buvimas prie krūties reguliuojamas hormonų. Kuo ilgiau žindama krūtis (net jei tai ir nėra aktyvus žindimas, o tik “kabojimas”), tuo daugiau prisigamina specifinio hormono, kuris pasiunčia pasitenkinimo signalą į vaikelio smegenis. Kai kuriems reikia žįsti vos ne kiaurą parą, kad jaustųsi gerai. Kitiems užtenka mažiau. Žindymas žavus ir tuo, kad normaliu atveju net ištisai būdamas prie krūties kūdikis nepersivalgys. Maitinimas iš buteliuko turi būti griežtai normuotas. 80 ml penkių dienų naujagimiui per kartą yra per daug. Jei maitinsite nutrauktu pienu ar pereisite prie mišinio, jau vien dėl to Jums reikalinga profesionali pagalba, kad paaiškintų, kaip kada ir kiek maitinti.
Klausimus apie žindymą geriausia užduoti “Viskas apie žindymą” temoje.
Beveik kiekviena mama pradžioje susiduria su spenelių skausmas. Pirmas dvi tris savaites speneliai pratinasi prie naujo krūvio. Tad net ir idealiu atveju skausmo gali būti neįmanoma išvegti. Tačiau skausmą “nurašyti” pratinimuisi derėtų tik tvirtai atmetus kitas priežastis:
- blogas apžiojimas
- prisegtas liežuvio pasaitėlis
- pienligė
- pientraukio ar antspenių sukelta trauma
- žindymo sunkumai dėl plokščių spenelių
Jeigu speneliai labai sužaloti, jų nereikėtų sausinti, verčiau laikyti drėgnai - su Multimam kompresais ar krūtų gaubtukais. Tepti gausiai grynu medicininiu lanolinu po žindymo. Žindyti dažnai, pagal poreikį, su pirmaisiais alkio ženklais (nes labai išalkęs vaikelis galingai griebdamas krūtį gali spenelį vėl/dar sužaloti). Ieškoti pozos, kuria patogiausia taisyklingai įduoti.
Ar žinote, kaip reikia taisyklingai paduoti krūtį? Ir kaip įsitikinti, ar vaikelis gerai apžiojo?
Dabar Jūsų pagrindinis darbas - būti Mama. O žindymas - neatsiejama to dalis. Prašykit vyro, artimųjų pagalbos kituose reikaluose - namų ir maisto ruošoje ir pan.
Nuotaikų kaita po gimdymo yra, deja, normalus dalykas. Hormonai šokinėja, tad ir Jūsų savijauta kinta. Stenkitės į tai nesifokusuoti, jei pavyksta. Ieškokit pozityvo, myluokit mažylį, grožėkitės juo, ypač naudingas oda prie odos kontaktas - ne tik išsiskiria laimės hormonai, palengvėja žindymas, bet ir padeda mažyliui sureguliuoti miego ritmus, kvėpavimą ir tt. Apsikabinkit vyrą. Tos mažos detalės čia ir dabar gali padaryti stebuklus.