Labas visoms 🤩 Pasidalinsiu savo istorija 
Viskas prasidėjo prieš du metus. Pradėjom planuoti vaikelį, tyrimai mano visi geri. O ir negalvojau, kad gali būti blogai, nes turiu iš pirmos santuokos du vaikučius kurie gavosi iš pirmo karto. Po 5 mėnesių sužinojau, kad laukiuosi, lamės ašaros šeimoje. 8+3 sužinau ekoskope, kad neplaka širdelė, oj nemoku pasakyti kaip skaudu ir kaip išgyvenom. Medikamentinis nutraukimas ligoninėje - blogiausia patirtis. Sekė tyrimai, kurie rodė, kad viskas gerai man. Vyras vis sako, pasidarysiu tyrimą, bet vis tempe. Po keletos mėnesių vėl testas Teigemas! Jėėė!! Po savaitės vėl kraujavimas 😕 vėl klausimai kodėl man, ką padariau. Sustabdėm visus planavimus, tyrimai vėl visi iš naujo, kur ginekologai (4) sako, kad man viskas gerai, ir turi tirtis vyras. Viskas, prispaudžiu jį ir išsitire. Atsakymai tragiškai blogi, kiekis, marfologija, judrumas plius dešimt kartų padidėjas streso lygis, ko pasekoje varikocelė. Tad viskas pasidarė aišku. Mitybos, gyvensenos koregavimas plius vitaminai trys mėnesiai. Po trijų mėnesių tyrimai pakartori, kurie nerodo jokio pagerėjimo net menkiausio. BET Varikocelė - susitvarkė, operacijos neskire ir kodėl tie tyrimai blogi niekas nežino. Seka vizitas gydytojų konsiuliume, kurie tik skėsčioja rankomis ir duoda vizitą išsamem ekoskopui ir jau kalbos eina apie dirbtinį apvaisinimą.
Penktadienis, rytas, nuojauta - eik pirkti testo! Bet iki mėnesinių liko 5 dienos ! Nežinau kas mane ten vedė, bet nusipirkau, pasidariau ir iš karto jis teigema! What!!!! 🥹 lekiu darytis kraujo HCG IR PRG , nežine dar tris valandas. Įkrenta atsakymai į gmailą, ir wolia! HCG 70 PRG 127 
Vis nesitiki, ir vis bijau džiaugtis, tad ramiai su šypsena ir viltimi (ir baime), gyvenu diena po dienos, sakydama ačiū, kad LAUKIUOSI! ❤️
Nežinau kas bus toliau, bet viliuosi, kad į šeimą ateis taip svajotas ir lauktas mažylis
Tad mano patirtis sako, kad viltis yra, net tada kaip jos niekas nemato. ❤️
Vaikas
jau 3 D nieko
