Kai tik pradejom gyvenima su vyru gyveno su mumis ir jo mama. Visai buvo gera ir smau. Turiu puikia anyta
net laukdavau kada ji gris i namus, man linskmiau budavo nei vienai but namie ir laukt vyro po darbo. Zinoma budavo dalyku kurie nesutampa ar erzina, bet uzmerki akis ir toliau smagiai gyveni. Po keliu metu teko mum kraustytis pas vyro tevus, na ten gyvenom 10hektaru vienkiemyje kur pastatai sudaro daugiau nei 1000 kvad. m. Bet netilpom.
norejom jiem padeti, bet tevas nemalonaus charakterio, ka nedarysi, visalaika blogai. Tad paliko ir issikelem gyvent sau. Bet tai nebuvo atviri pykciai. Tiesiog atsirado trintis ir norejosi nuo to pabegti.
su savo mama jau negaleciau gyvent. Ji ziauri egoiste ir man per sunku butu.
tad visur gerai bet namie geriausia.
savi namai kad ir kokie butu, jie mieliausi ;)
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







