TV
Rasiket parašė:
Vat ir aš kažkaip nesugalvoju kaip tinkamai jį iškrauti. Užeina jam dėmesio trūkumas tai gali valandą šalia stovėti ir sakyti ištisai žodį mama, pasakai ką, tai jis…
Kaip aš jus suprantu! Pas mus panaši situacija - negaliu nei pavalgyti, nei nusiprausti, nei bent kelias minutes užmerkusi akis pakvėpuoti ir atgauti balansą. Visą laiką "mama, ateik!". Ir nesvarbu, kad jau arčiau būti nebegaliu. Labai vargina 😥
Bet aš viską "nurašau" tebevykstančiai adaptacijai! Visgi, ji trunka apie pusę metų - ir vieną dieną gali būti geriau, kitą - amžinos isterijos. Mūsų pradžia buvo labai sudėtinga - ašarų pakalnės, nevalgymas (čia, aišku, mūsų problema nuo pat primaitinimo pradžios, bet darželyje buvo dar blogiau). Dabar viskas po truputį taisosi, tik vakarais būna isterijos. Aš stengiuosi išlikti rami (oj, kaip nevisada pavyksta!), kiek įmanoma mažinu triukšmą namie (jokių ekranų, foninių garsų), bandom išeiti į lauką, nors po darželio jau visai tamsu būna.
Reikia suprasti, kad kaip mes pavargstame darbe ir norim pailsėti, taip ir vaikai pavargsta darželyje. Tik jie dar ne visada moka išreikšti savo sukauptas emocijas. O jos gi visos geros! Tik reikia mokėti su jomis dirbti. Aš kasdien to mokausi ir gal su laiku situacija gerės! 
