2018.04.04 11:48 (prieš 8 m.)
Aš kol nesilaukiau, labai bijojau skausmo, vien pagalvojus apie tai, kad kažkada gimdysiu, nupurtydavo. Kai pastojau, buvo visokių bėdelių, apie skausmą ir negalvojau. Atėjus gimdymo laikui, jau nebėra kur trauktis, imi ir gimdai. Gal juokingai skamba, bet man padėjo ta mintis, kad tikrai nėra kelio atgal. Be to, paskutinius mėnesius ir tokia nerangi jaučiausi, ir skausmai kamavo, norėjosi, kad kuo greičiau vaikutis gimtų☺Be to, supratau, kad skausmą ištveriu ganėtinai neblogai, ypač, kaip kažkuri rašė, kai tas skausmas prasmingas. Dabar apie gimdymą kai pagalvoju, tai skausmo visai nepamenu. Kai man buvo įplyšęs kelio raištis, va tą tai prisimenu, nupurto nuo to skausmo atsiminimo. Nes tai absoliučiai beprasmis skausmas.
Manau, kad Jūs pasistenkit mažiau galvoti, kaip skaudės, kaip reikės ištverti ir pan. O gal Jums viskas bus ne taip skausminga kaip galvojat☺O be to, niekas medalio už kančias neduos, juk galit gimdyti ir su nuskausminamaisiais.