2019.10.16 09:28 (prieš 6 m.)
Mes su vyru vis kalbėjom, ką darysim su visomis šiomis fantastinėmis būtybėmis. Tai iš vienos pusės aš norėčiau leist jomis tikėti nesakant tiesos, bet mano vyras kategoriškai prieš, nes jis labai myli realybę ir jos tikrus faktus (jam dažnai bambu, kad jis griauna visą romantiką). Bet priėjom kompromisą, kad pasakysim, kaip, kas ir kur. Supažindinsim su istorijomis ir leisim pačiam pasirinkti kuo tikėti ir kuo ne. Aišku vyras sakė, jam reguliariai primins, kad nėra kalėdų senelio ir vaikai ne iš po kopūsto (tuo tikiu, nes jis nesibodėdamas visada drėbia realybę į akis). Pasakojo, kad jam anksti tėvai papasakojo iš kur vaikai atsiranda ir jis tada visiems kiemo draugams išpasakojo, tada draugų tėvai sulėkė pas vyro tėvus, kad pabambėtų, ką mano vyras pripasakojo. Mano vyras visada buvo ir yra kaip grinčas. Bet aš turiu poreikį eglutei, jos pošimui, namų puošimui, kalėdinių namelių kepimui ir pan. Dalį vaikystės tą turėjau, eidavom į mišką su mama išsirinkti eglės ir ją tempdavome ant rogių namo, nežinau kaip mama po to ją užtempdavo į ketvirtą aušktą, nes ji būdavo visada iki lubų, o dažnai net tekdavo patrumpinti šiek tiek. Pamenu tam tikrus žaislus kambindavo tik mama, po to su sese pykdavomės, kuri užkabins viršūnę. Dovanos nebuvo pagrindinis dalykas, nes mama viena augino mus, tai būdavo jos megztos pirštinės, koks kinderis ir pan. Mama po to atrado paguodą ir tapo Jechovos liudytoja ir Kalėdos dingo, ir mes su sese nepražuvom, slapta kartais pasikeisdavom dovanėlėm ir viskas. Bet aš pasiilgdavau ne to Kalėdų senelio, bet visos bendrystės, nes po to jokių ritualų nebeturėjom. Giminėje nebuvo irgi ritualų, kad kartu susieiti, nes senelis ateistas, močiutei irgi nerūpėjo vnz. Tai ir dabar netikiu aš katalikų religija,ar jokia kita, bet man Kalėdos grąži šventė, pagonių šventė, saulėgrįžos šventė. Tai mes su vyru, kuris yra ateistas tą ir švenčiam. Aišku pamiksuojam su eglutės tradicija ir dovanom (kurias visada dedam po eglute ir išpakuojam dabar tik kalėdų rytą), bet dabar atsiradus sūnui grąžinsiu tradiciją dovanas padėti naktį. VIenu žodžiu pas mus bus kaip ir dabar yra, aš kursiu šeimos ritualą šiek tiek grįsta svajomis ir pasakomis, o vyras visada primins tikrovę :DDDD