2017.01.07 11:47 (prieš 9 m.)
Gal nebus labai i tema, bet prisiminiau savo pooperacine patirti Antakalny (operavo Daunoravicius).
Prisiminiau pirma kelimasi is lovos. Ir kokia nereali sesele buvo. Atsisedau, palenkus galva uzsidengiau plaukais ir pradejau tyliai verkt, nes skausmas buvo neispasakytas, mintys "kam to reikejo" lindo i galva. Kai sesele pastebejo, kad verkiu, apkabino per peti ir pradejo ramint: "Uztat busite dabar grazi, juk norejote dailiai atrodyt, reikia tik siek tiek pakentet"
Gaila, kad neisiminiau nei jos vardo, nei kaip atrodo, tikrai labai padejo istvert ta pirmos dienos siauba, labai palaike.