Nelaimingas gyvenimas

1. 

   

   2013.02.04 15:20 (prieš 13 m.)

   Sveikos. Vis užklįstu pas jus čia pasiskaitinėti, ir štai mane pačią jau kuris laikas kankina didelis klausimas, kuris susijęs su mano jausmais vyrui.Žinau kad atsiras čia teisuolių, kurioms mano situacija bus kvaila, kurios rašys, kad esu kvaila moteris, nevertinu ta ką turiu ir pan. Bet geriau jau išvis tylėkit tos,kurios nori tik iškoneveikti.Noriu tiesiog normalių nuomonių kaip man elgtis, nes pati nesigaudau jau savo gyvenime.
   Esam su vyru kartu jau keli metai,esam užgyvenę vieną vaiką. Santykiai iš šalies atrodytų kaip ir tobuli, viskas gerai, vyras mane myli, vaiką myli,rūpinasi mumis, aš taip pat myliu savo vaiką, tačiau nežinau ką jaučiu savo vyrui. Atvirai sakant esu žmogus, kuris aukojasi dėl kitų gerovės. Aišku mūsų vaikas netyčiukas, neplanuotas. prieš jį mes su esamu vyru buvom išsiskyrę, bendravom tik kaip draugai, paskui jau sužinojau,kad laukiuosi ir kito kelio nemačiau, kaip tik sugrįžti pas jį ir leisti vaikui augti su abiem tėvais. Nemylėjau aš jo per visus mūsų draugystės ir santuokos metus. Pradžioje buvo jis man tik paguoda po nelaimingos meilės, tačiau vėliau atsirado prisirišimas prie jo, kuris neleido man atitrūkti nuo jo. pastojau, laukėm vaikelio, o aš laukiau meilės,kuri turi ateiti, tačiau iki šiol jos nėra. Yra tik pagarba jam, dėkingumas, prisirišimas. Kaip ir kiekvienoj šeimoj, pas mus būna pykčių, kurie atrodo prives prie to, kad pasakysiu jam, jog nieko jam nejaučiu panašaus į meilę. (taip, jis nežino, kad esu jam abejinga). Tačiau susilaikau, nes bijau prarasti. Apsimetinėju kad viskas man gerai, vaidinu laimingą žmoną, į kitus nesidairau (na kartais paflirtuoju per koki facebook'ą, bet tik tiek), na žodžiu viskas atrodo idealu. Pats vyras yra geras kaip jau ir minėjau, rūpestingas, aišku su savais minusais, kurie man labai krenta į akis, bet gal dėl to, kad meilės nėra, nes jei ji būtų, tie minusai jo, trūkumai man būtų vieni niekai. Kartas nuo karto vis savęs paklausiu ar verta taip gyventi toliau ir skaudinti jį, jam to nežinant. Bijau, kad vistiek kažkada viskas iškils į viešumą, o tada bus tik dar skaudžiau.
   Kaip elgtis? Kaip gyventi?
   Bandžiau viską atgaivinti, tačiau niekas nebepadeda. Vyras nori dar vieno vaiko, o ką aš tegaliu pasakyti? Kad dar nesu pasiruošus tam? Nors tikrai daugiau vaikų su juo nenorėsiu... Dabar gyvenu tik tam, kad mano vaikas būtų laimingas.

   1
2. Alisa_miau

   

   

   S :) 5 m. 2 sav.

   J :) 11 m. 1 mėn.

   D :) 14 m. 2 mėn.

   

   2013.02.04 15:40 (prieš 13 m.)

   o Jus tikites visa gyvenima taip gyventi? be meiles?

   1
3. 

   

   2013.02.04 15:43 (prieš 13 m.)

   o tu pati pabandyk atsakyt i klausima kodel tu ji bijai prarast?

   2
4. 

   

   2013.02.04 15:47 (prieš 13 m.)

   Nežinau, nežinau kaip bus likusį mano gyvenimą. Nežinau kokius sprendimus priimti, kaip elgtis.
   O aš bijau jį prarasti, nes jis, galima sakyt,i tobulas vyras. Bet aš nesijaučiu su juo laiminga. Nežinau,skaitau ką rašau ir pačiai kvaila atrodo, kad taip sakau, bet yra kaip yra.
5. 

   

   2013.02.04 15:50 (prieš 13 m.)

   Tie metai, kuriuos pragyvenau su juo, man buvo kaip pragaras ir rojus. Rojus todėl,kad buvau apšokinėta jo, ta prasme aprūpinta meile, šiluma. O pragaras todėl, kad pati nesugebu jam suteikti pilnavertės meilės, kokios jis nusipelnė.
6. 

   

   2013.02.04 15:50 (prieš 13 m.)

   slėpiningoji parašė:
   Nežinau, nežinau kaip bus likusį mano gyvenimą. Nežinau kokius sprendimus priimti, kaip elgtis.
   O aš bijau jį prarasti, nes jis, galima sakyt,i tobulas vyras. Bet aš nesijaučiu su juo laiminga. Nežinau,skaitau ką rašau ir pačiai kvaila atrodo, kad taip sakau, bet yra kaip yra.

   o gal yra tas, kuri noretum matyti savo vyro vietoj, tik bijai, kad jis nebus toks tobulas?
7. 

   

   2013.02.04 15:50 (prieš 13 m.)

   Tik nebeplanuok antro leliaus, meile neatsiras su antro vaikelio atsiradimu o tu pasakydama kad jo nemyli,pati pasakei sprendima - kad reikia kazka keist nes be meiles neesi laiminga
8. 

   

   2013.02.04 15:51 (prieš 13 m.)

   slėpiningoji parašė:
   Tie metai, kuriuos pragyvenau su juo, man buvo kaip pragaras ir rojus. Rojus todėl,kad buvau apšokinėta jo, ta prasme aprūpinta meile, šiluma. O pragaras todėl, kad pati nesugebu jam suteikti pilnavertės meilės, kokios jis nusipelnė.

   o pats vyras nepastebi tokiu tavo jausmu, na kad ju nera?
9. 

   

   2013.02.04 15:54 (prieš 13 m.)

   buvo tas kitas, bet jau senai nebėra.
   O antro vaiko neplanuoju, gink D kad ir vėl nebūtų netyčiuko, bet pažiūrėjus į mūsų lovos gyvenimą, abejoju ar dar įmanoma pastoti turint tokius retus santykius..
   Deimaairis, taip, aš pasakiau,kad reikia kažką keisti, tačiau pati bijau sprendimo, nes bijau, kad tai bus kvaila kitų akimis. Minėjau,akd esu žmogus, kuris labiau žiūri kitų, nei pati savęs. Tad dėl to ir rašau čia, nes man įdomu išgirsti kitų numonę.
10. 

    

    2013.02.04 15:55 (prieš 13 m.)

    panicka parašė:
    o pats vyras nepastebi tokiu tavo jausmu, na kad ju nera?

    kartais, bet kai jis pasako, jog man kažkas negerai, iškart bandau pakeisti savo elgesį, bendravimą, kad jis vėl jaustųsi mylimas.

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!