Kauniete33 parašė:
Sveikos merginos, išgyvenu keistą etapą...Vaikelio labai norėjome pirmas pabandymo ciklas buvo nesėkmingas, nes įvyko tas labai ankstyvas persileidimas, dar kitaip …
Šiam etape neverskit savęs jaustis gerai 🙂 man ir tomis pirmomis savaitėmis parsibeldė n metų nebuvus depresija. Dariau paprastus dalykus, kas atėjo į galvą, nuotaikai pakelti. O paskui, praeidinėjant pykinimui, ir ta emocinė būsena nueidinėjo. Su besilaukiančiom draugėm kalbėjom, kad pačioje pradžioje beveik visoms buvo tos depresyvios nuotaikos. Tai vis tik laikyčiau tai tiesiog nėštumo simptomu, ir tiesiog stengtis priimti savo emocijas ir mintis kaip natūralų dalyką.
Kitos gal ten labai irzlios, įnoringos, konfliktiškos su vyru būna nėštumo metu. Aš pvz visiškai tokia nepasidariau, daugiau gal net švelnesnė. Bet va, į tą abejonių ir liūdesio pusę viskas traukė, ko visiškai nesitikėjau ir nebuvau apie tai pagalvojus. Tai dabar galvoju, kad čia viso labo hormonų šuolis daugiausiai įtakos turėjo
ir tikrai tie fiziniai pojūčiai labai didelis išbandymas, smegenys tarsi nori grąžinti senąją 'aš', kur viskas buvo gerai, bet ilgainiui ateina tas priėmimas



tiesiog hormonai savo daro. Ir jums ir organizmui visi pojūčiai nauji, bet po biškuti viskas normalizuosis 🤗








