SvajaSvajone1 parašė:
Iš tikrųjų yra pakankami rimtų ženklų: prarasti įgūdžiai (nustojo tarti mokėtus žodžius), nereaguoja į vardą, nerodo pirštuku, nemoka išreikšti savo norų, tad vedas…
Taip, man pačiai paskutinis taškas buvo kai pradėjo daužytis galvyte..
Žaisdamas labai greitai keičia veiklas, nėra tokio susikaupimo, kad galėtų tarsi nematydamas žmonių išbūti vienoje vietoje. Ir kadangi keičia veiklas, žmones pastebi. Jei ateina svečių, visuomet pasitinka su šypsena, savo kalba kažką papasakoja. Būna, kad atbėga apsikabinti.
Lauke kaip ir namuose, bėga be baimės visur. Dažniausiai stabdo tik žolė arba smėlis - nepatinka tekstūra. Lauke sunkiau jį prisikviesti vardu nei namuose, matyt dėl didelio stimulų kiekio..
Lauke priėjęs prie nepažįstamųjų bando jiems kažką sakyti, net išsiima tutuką iš burnos, nuoširdžiai šypsosi, būna paplaka rankomis. Taip pat reaguoja ir į svečius atėjusius, labai mėgsta bendrauti su veidrodžiu, net trypia kojomis iš džiaugsmo. Su manimi kontaktas šiek tiek kitoks, būna dienų kai ateina apsikabina ir pabučiuoja, būna vyksta dialogas tarp mūsų jis kažką kalba savo kalba, aš atsakau, ir jis toliau sako savo kalba. Moka žaisti slėpynių, žaidžiame gaudynių. Kartais netgi dažniau atkreipia dėmesį kai jį kviečiu. Tačiau būna dienų, kai dialogas tarp mūsų nevyksta, įsitraukti į žaidimą nenori, žaidimo aikštelėje būti nenori ir vardu neprisikviesi. Sunku suprasti kuo skiriasi tos dienos.. bet akių kontakto nevengia ir ieško mano ir kitų žmonių akių. Tikrai žiūri į akis, ne į burną, ne į nosį, ne į tašką tarp antakių..
O kai bando vis aukščiau užlipti, dažniausiai neklauso.. kartais atrodo, kad taip jis žaidžia. Nes belipdamas pradeda juoktis ir dar pasiskubina užlipti kuo aukščiau kol aš bėgu jį nuimti.. retais atvejais suklusta ir nuleidžia kojytes.
Aš irgi manau, kad būtina pasitikrinti. Jei ir nustatys diagnozę, kuo anksčiau pradėsime dirbti, tuo bus geresni rezultatai..

ypač autizmo atveju.







