Kiek daug ir skirtingu nuomoniu...
Retai reiškiuosi, beet....
Turejau drauge, vyresne uz mane, bet Drauge, kuriai galejai paskambinti, kad ir nakti, pasakyti visiskai viska, paprasyti pagalbos ir t.t...... visada budavo gera, ar kavos, ar arbatos, ar sampano, ar 5min pamatyt kad suknele paduot kurios ji-as norejom....
Buvo.....
Drauge palaidojau pries metus. Vezys. To nezinojau nei as, nei ji. Zinojom abi, kad serga, bet nepiktybinis ir panasiai.... Viskas bus OK! o mes tuo tikejom 100%, bent jau as buvau visiskai naivi ir tuo tikejau iki paskutines minutes. Liko du mazi vaikai.....Kuriuos dabar AS myliu, kaip savo.....
Buvo beproto sunku... ir yra.
Po 8metu laukimo, pastojau!!!!!! Ir zinot ka?
Mano isvajota ir be proto laukta dukra gime lygiai ta pacia diena po metu - kai jos netekau!
Stebuklu juk buna, ne?
O Dukra tokio tobulumo, kad negaliu atsidziaugti.... Tiek gimdymas, tiek JI pati, DOVANA is labai labai aukstai!
O per visus 9men, nuo tos dienos kai pastojau, pradejau maziau bendrauti, niekam pati i akis nelindau, nerasiau, neatrasiau jei domejosi tik kada gims ir panasiai... ir ka, is visos tos “kruvos” vadinamu draugu, pazystamu, liko vienas didelis apskritas 0!
ir as tuo dziaugiuosi! Nes turiu ja aukstai, ir turiu didziausia stebukla ant ranku!
O tokios kokia buvo ji, zinau, kad nebebus niekad gyvenime....
Bet tikra draugyste juk amzina....❤️