cackyte parašė:
Sutinku su Marsiete.O juk būna atvejų, kad pervargsti, susergi, vyro pašonėje nėra, o Tu visiems pavydi ir keli isterijas lygioje vietoje.. Kas tokiai būtybei galėt…
Mano visa artimiausia šeima labai laukė mūsų vaikelio ir man nė į galvą neatėjo kad galėčiau vaiko neduoti. Džiaugiausi kad vaikutis mylimas ir norėjau, kad pajustų visą meilę iš aplinkinių, ne tik iš tėvelių. Plius nuo pirmos dienos sūnus buvo rankinukas, tai "etatinių" nešiotojų pagalbos niekada netsisakydavome
Ir paskui buvo lengviau, sūnus nelaskstė mamai ar tėveliui į skverną įsikibęs. Šeimos šventėse bendraudavo gražiai su visais, įdomesni buvo aplinkiniai žmonės. Viena akim pažiūri kad tėveliai netoliese ir toliau "užsiima" savais reikalais.









