Vaikų teisių apsaugos reforma: UŽ ir PRIEŠ

«1 10 25 3032 35 50 66 Kitas »

Helen

Vaikas 1 m. 11 mėn.

Beatričė 6 m. 10 mėn.

2018.11.24 14:26 (prieš 7 m.)

Kaip džiaugiausi tuo įstatymu. Galvojau, galėsiu apsaugoti giminaitės vaikus, kai jiems kils grėsmė. Giminaitės vyras yra despotas. N evieną kartą yra minėjęs, kad joks doras vaikas neužauga be diržo ir profilaktiškai uri būti mušamas. Bent kartais. Nes jį mušė ir jam nieko dėl to nenutiko. Deja, atrodo tik jam taip. Tai pasiturinti, išsilavinusi, verlą turinti šeima Vilniuje. Mnao giminaitė šiuo metu laukiasi vaikelio. Ir bijau tos dienos, kai vaikelis paaugs. Ir buvau sau prisiekusi, pamačiusi faktinį smurtą toje šeimoje ar mėlynes nuo diržo, skambinsiu tarnyboms. Kad ir reikės atsisakyti dalies giminės. O dabar ką, ? Pranešusi aš liksiu kata, skundikė, o tėvas toliau ramiai galės profilaktiškai smurtauti prieš vaiką? Nes jį mušė, ir jis muš. Net sėdint šalia nėščiai žmonai buvo pareikšta, vaikas bus mušamas.

Tai vat. Pamąstymas bijančioms, doruolėms. Ar visuomenė turi nusisukti ir gelbėti vaikus, kurie tik įligoninė nuo smųgių patenka, ar po pirmo karto, kai tokioje minėtoje šeimoje pakeliama ranka pvz. prieš trimetį. Ir patikėkit, tos tarnybos iš tosšeimos gaustokį spaudimą... ir niekas niekada nepagalvotų, kad ten gali būti blogai.

Kiekvieną kartą prisiminus, paprašau aukščiau, kad anas despotas pakeistų savo nuomonę.

Pati du kartus stipriai esu mušta tėvų. Daugiau "profilaktiškai" - rykstele per balauzdas, nuvovus kelnes prie vis vaikų nestipriai ir pan Tai paliko didžiulius randus man.Ne, ne ant kūno, o galvoje. Pažeminimą, nepasitikėjimą ir įskiepijo ginybinę reakciją į viską. Net dabar, 30 metų moteris, prisiminus, kaip priešinausi būdama 7 metų tėvui, kai jis traukė diržą iš mano rankų, kai sagtis ėjo per delnus ir prapjvė juos, kaip aš priešinausi.... kaip aš po to palikta viena sandėliuke kriokiau iš skausmo, o man tik reikėjo,kad mane apkabintų ir mylėtų.... aš verkiu. Ir taip, prisimenu kaip man paauglei tėvas už kritiką ir stiprius žodžius ginant mamą vožė per veidą. Dėl kraujosrūvos nėjau į mokyklą, nes buvo baisu. Senelis pamatęs apsipylė ašaromis...

Šeima buvo tėvų normali, gerbiama ir niekas nebūtų to pagalvojęs. Ar būtų tarnbos padėję? Taip. Būtų. Gal po pirmo karto nebūtų buvę antro. Gal nebūtų viešų pažeminimų su rykštele per kojas prie vaikų. Gal dabar nebijočiau kiekivieno piktesnio žodžio ir nesigūžčiau į kamuoliuką ar nepulčiau kaip muštas šuniukas. Fizinis skausmas praeina, o dvasinis? Va nuo ko reikia saugoti vaikus...

Ir žinote, po visko, niekada tėvams už tai neatleidau. Pamirštu, bet atleisti negaliu. Ir niekada neatleisiu. Nes manyje jie sukūrė mušto šuniuko jausmą. Kuris dabar iš baimės kanda visiems. Ir meldžiu, kad tokių vaikų potyrių būtų kuo mažiau. Deja, o čia spygauja apie mušimo stiprumą. Pzdc atsiprašant.

ramybe07

bugi bu 8 m. 11 mėn.

Gabriel 11 m. 1 mėn.

Alessandro Jonas 12 m. 4 mėn.

2018.11.24 14:26 (prieš 7 m.)

Bahirri parašė:
Aš nežinau pas kokius specialistus jūs lankotės, bet išsireiškimas "aš ne už nuolatinį mušimą", leidžia man suprasti, kad kartkartėmis visgi viskas ok yra vaiką muš…

Na aš nesureikšminu ir neteisių žmonių, kurie pliaukštelėja per užpakalį, nes nežino kaip vaiką kitaip auklėt ir kas tinka. Aš kaip tik sakau, kad yra literatūros šiais laikais ir informacijos apie kitokius auklėjimo metodus. Bet tik savišvietos neužtenka, tam ir reikia specialistų pagalbos, kurios LT nėra, o ką kalbėti apie mažesnius miestelius. Ir kaip gerai jog paminėjote psichologinę traumą. Vaikai skausmą fizinį pamiršta greitai, kaip ir suaugęs žmogus, tačiau jam apie tą skausmą primena psichologinė traumą. Psichologinis smurtas yra žymiai baisiau nei fizinis. Vieną kartą gavęs vaikas per užpakalį tai pamirš, dažniausiai tėvai paaiškina ir kodėl (ir ne, nesakau, kad tai geriausias auklėjimo metodas), bet psichologinis smurtas ir šantažas lydi visą gyvenimą pvz su patarimais galėjai geriau, tavo sesuo padarė tą ir tą, o tu ne, esi nevykėlis ir pan. Auga žmogus su menka saviverte. Ši Mato reforma visų pirmą traumuoja tą vaiką, nes jis jaučiasi kaltas, jog jį paėmė, pradeda save kaltinti. Todėl reiktų šeimai padėti auginti vaiką jeigu taikomi neteisingi auklėjimo metodai. Ir aš nesu tos srities specialistė, kaip ir jūs, visos čia diskutuojančios. Pabandykit pačios pastatyti save į vietą, kai nesusitvarkote su vaiku ir nežinote kaip elgtis, o jei dar esate pervargusi ir jūs plekštelėjate vaikui per užpakalį. Vaikas verkia ir jū gailitės, pradedat galvoti jog esate bloga mama. Taip daugeliui būna. Jaučiasi kaltos, jog nežino kaip kitaip su vaiku susitvarkyti. Kokios pagalbos norėtumėt? Kokių paslaugų norėtumėm? Moralių? Ne. Ačiū Dievui aš bendrauju su skirtingais specialistais, nes turiu ir specialių poreikių vaiką, kurio pozityvios tėvystės patarimais auklėti net būtų žalinga, bet turiu ir dar du brolius, auginu pametinukus. Namų taisyklės tos pačios, bet situacijos ir vaikai skirtingi, ne visada tinka tos pačios bausmės, BET. Aš turėjau nuostabias drauges, kurioms galėjau paskambinti ir pasakyti, kad žinai aš pervargau, nežinau kaip susitvarkyti su vaikais arba kaip į vienokią ar kitokią situaciją reaguoti. Mano draugės turėdamos jau vaikų manęs neteisdavo, neskaitydavo moralų, kartais labai aiškiai paaiškindavo iš mokslinės pusės. Pasidalindavo informacija, nukreipdavo pas specialistus jeigu reikėdavo. Aš nebuvau teisiama, man buvo siūloma pagalba, bet gaila, jog iš draugų. O turėtų tą daryti valstybė. Ir ne tik įvedant reformą, kurią reikia taisyti ir daryti pataisas po tokio trumpo laiko. Aš suprantu, jog abi pusės nori laimėti, viena Šakalienės šalininkės, kurios kriminalizuoja ir vienkartinį pliaukštelėjimą, visiškai nežinant tų situacijų, ir kita pusė, kuri nori paprotyti, jog ne visi tėvai yra nusikaltėliai, vien todėl jog pliaukšteli kartą, bet nesiūlo ką daryti tada. Ir realiai dauguma siūlo specialistus, bet ar jūs žinote, kad ne kiekviena šeima gali mokėti specialistui 20-30 eu už kartą ar valandą? Ar pamiršote paliktus negyvus kūdikius ir gimdyves, kurios atsikratė naujagimiais? Ar jie irgi nekentė smurto? Kodėl neteikiama psichologinė pagalba nėščioms ir pogimdyvėms bent kelių kartų, jog įsitikintų, kad moteris psichologiškai gerai jaučiasi? Kodėl reformuojam įstatymus, bet nekovojam su smurtu ir mūsų institucijose, kai neįgalių vaikų ir kitokių vaikų mamos yra diskriminuojamos mūsų lietuviškose ugdymo institucijoje, kai patiria spaudimą ir net šantažą, jog tuo vaiku atsikratyti? Kodėl nesutariam jog apie smurtą ir patyčias reikia pradėti ugdyti jau nuo mažens ir nuo darželių? Kodėl įvedantant visokias reformas neatsižvelgiam ir į mūsų teisinę sistemą, švietimo sistemą, visuomenės problemas. Nes jei kovojam su smurtu neužtenka tik Mato reformos, neužtenka tik daryti fasadą jog kovojam su smurtu, nors ištikrųjų mes suaugę vienas skalpuojam bandydami įrodyti, jog mąstom teisingai. Koks mes esam pavyzdys tada vaikams? Aš stengiuosi žiūrėti kur kas giliau ir plačiau, neteisiu, neteisinu ir nešmeižiu, bet jei jau kažką darom, tai turim daryti gerai, o nebelekaip. Ir Mato reforma yra belekaip. Toliau nesiginčiosiu. Smagu, jog vyksta diskusijos, vadinasi mums yra svarbūs mūsų vaikai, bet pasigendu supratimo ir pagarbos tarp suaugusiųjų.

2018.11.24 14:40 (prieš 7 m.)

Helly parašė:
Kaip džiaugiausi tuo įstatymu. Galvojau, galėsiu apsaugoti giminaitės vaikus, kai jiems kils grėsmė. Giminaitės vyras yra despotas. N evieną kartą yra minėjęs, kad …

atsiprasau jei ka ne taip supratau ar praleidau. bet. su dabartiniu ar pataisytu istatymu, nu wtf, jei pas ta giminaite taip blogai, surinkit irodymus ar ka, su ja pasitarkit nzn, ir skuskit. kodel anksciau to nedaret? jei bijot pataisu ir jog liksit skundike, skuskit kol pataisu nera...

nelabai suprantu, matot didele beda ir...
pasiskambinkit kazkur, pasitarkit ka daryt ar pan 🤷

4 2

Karolina_C

Leonas 2 m. 8 mėn.

Goda 7 m. 10 mėn.

2018.11.24 14:43 (prieš 7 m.)

ramybe07 parašė:
Na aš nesureikšminu ir neteisių žmonių, kurie pliaukštelėja per užpakalį, nes nežino kaip vaiką kitaip auklėt ir kas tinka. Aš kaip tik sakau, kad yra literatūros š…

Aš gyvenime diržo esu gavusi vieną kartą. Nuo tėvo. Ir pagal jį buvo už ką, bet to nepamiršau, nuo tos dienos į jį žiūrėdavau su baimės kartėliu, nebepasitikėjau ir nebesijaučiau saugi. O mušė lygiai vieną kartą ir ne tai nebuvo sunkus fizinis sužalojimas, bet tas pažeminimas parsiklupdant ant kelių, apnuoginant ir suduodant kelis sykius diržu man įstrigo amžiams. O tėvas džiaugėsi "va, užteko vieno karto, dabar žino kas yra diržas". Niekada nepateisinsiu tokio auklėjimo metodo, niekada nė karto neleisiu sau ar savo vyrui kelti ranką ir žeminti mūsų vaikus. Čia ir yra mano darbas būnant motina, suaugusiu žmogumi, dirbti su savimi, rasti kada pailsėti, laviruoti gyvenime taip, kad MANO asmeninės problemos nesusitvarkant su situacija nevirstu smurtu. Kalbat apie pozityvią tėvystę, tačiau šalia minit bausmes. PT nepropoguoja bausmių auklėjimo, kažką smarkiai maišot. Aš asmeniškai manau, kad bėda ne pagalbos šviečiant tėvus stokoje, o tame, kad žmonės nemato problemos pliaukštelėjimuose, netraktuoja patys to, kaip smurto ir nenori, kad jiems būtų padedama. Dėl gimdymo namų, gimdžiau prieš 4 mėnesius, Santaros klinikose, gavau nuostabią priežiūrą, iškart buvau informuota, kad jei tik prireiks yra psichologė, žindymo specialistai, tik kreipkis, visi padės.

Helen

Vaikas 1 m. 11 mėn.

Beatričė 6 m. 10 mėn.

2018.11.24 14:47 (prieš 7 m.)

Ghostflower parašė:
atsiprasau jei ka ne taip supratau ar praleidau. bet. su dabartiniu ar pataisytu istatymu, nu wtf, jei pas ta giminaite taip blogai, surinkit irodymus ar ka, su ja …

Vaikų dar neturi. TIk pirmas atkeliauja į šį pasaulį. Ir dar negimus vaikui, buvo pareikšta, kad vaikas bus mušamas. Profilaktiškai. Deja.
Jei bus toks atvejis, o tikiuosi, kad nebus... aš padarysiu viską, kad vaikus, kiek ten jų bus, apsaugoti. Tik po tokių pasakymų, visada svarstydavau, ką darysiu, jei pamatysiu smurto įrodymus. Tada priėmė Matuko reformą. Šiek tiek atsipučiau, kad gal institucijos bus vaikų pusėje. O dabar... svartoma , kur pliauk š nėra smurtas, kur fiziniai sužalojimai - tai jau jo, kažką daryti reikia. Žinant , kad tai gali būti teisiškai išprusę ir pažinčių turintys asmenys, šita plona riba bus greitai užginčijama.

Nenoriu veltis į diskusijas. Dauguma kalba iš savo perspektyvos, kas bus jei mane "paskųs be reikalo". Bet nesusimąsto, kad po reformos atšaukimo ar pataisų, situacijos "su reikalu" nebebus sprendžiamos. Nes dabar blogiečiai tie, kurie informavo pamatę smurtą, o ne tie , kurie smurtavo. Gaila.

Helen

Vaikas 1 m. 11 mėn.

Beatričė 6 m. 10 mėn.

2018.11.24 14:49 (prieš 7 m.)

Bahirri parašė:
Aš gyvenime diržo esu gavusi vieną kartą. Nuo tėvo. Ir pagal jį buvo už ką, bet to nepamiršau, nuo tos dienos į jį žiūrėdavau su baimės kartėliu, nebepasitikėjau ir…

:uzjauciu: va btent, nes diržo bijoma, o to pažeminimo. Ir jis lieka visam laikui. Visam.

2018.11.24 14:57 (prieš 7 m.)

Helly parašė:
Kaip džiaugiausi tuo įstatymu. Galvojau, galėsiu apsaugoti giminaitės vaikus, kai jiems kils grėsmė. Giminaitės vyras yra despotas. N evieną kartą yra minėjęs, kad …

Labai supratantu jus.. Pritariu.. Mano tėvai iki šiol didziuojasi, kad kai aš isterikavau jie mane "issilupo" is mašinos, ir purtė žemyn galva prie žmonių. Man tai kažkoks siaubas, ta ivaryta baimė buti tuo kuo esu. Aš paaugle būdama kai suzinojau, kad tėtis turi meiluzę jam kersinau patyliais du metus. Kai jis prieš mane keldavo ranką, paimdavau jam už gerklės ir grasindavau kad susilaikytu, nes pasakysiu mamai. Turbut daznai paaugliu smurtas ir kyla is smurtaujanciu tevų. Ir aš tik po 2metu isdrisau iš tikro mamai papasakoti, nes mama nebuvo su manim atvira- man net apie menesines ir įklotus nepasakojo. Žodžiu turėjau pilną kompleksa blogo auklejimo pavyzdziu. Nuoskaudą iki šiandien juntama labai stipriai, viskas persiduoda per sapnus, griežimą dantim, gumulas krutineje iki šiol yra. Mano vyras gyveno iš vis siaubingoje šeimoje. Tėvas rakindavi mamą prie radiatoriaus ir jam su sese liepdavo žiūrėti kaip jis muša mamą, tvirkino mamos sesę (kuriai buvo 13metų), kuri paskui leidosi ir dar apsizenijo. Jei su sese susigincydavo tai tėvas sudaužydavo abiejų galvas viena į kitą ir liepdavo paskui apsikabinus atsiprašyti vienam kito. Siaubingas vaikų kirsinimas buvo.
Ačiū ačiū likimui, kad mes su vyru turim po puiku pavyzdį kaip NEGALIMA elgtis.
Gaila, kad tuo metu tai buvo faktiskai norma ką musu tėvai isdarinėjo su savo vaikais, dabar gydomes kažkokias gilias nuoskaudas, esam komplektuoti, gyvenam su kažkokia baime, dėl kažko... Na žodžiu aš už reformą vienareikšmiškai, tik sistema turi veikti kitaip, taip kaip parašyta..

Astra

7 m. 1 mėn.

2018.11.24 15:01 (prieš 7 m.)

Tame ir esmė, kad dabartinė sistema realios pagalbos nesuteikia, yra labiau skirta bausti ir įsisavinti pinigus. Mačiau interviu su mama, iš kurios buvo atėmę autistą vaiką. Tai net ir atėmus vaikus, vaikų teisės lankydavosi šeimoje bent 2 kartus per savaitę, maždaug, ar tėvai nebus išgėrę, ar nebus smurto žymių (gal tėvai mušasi). Kai pagalvoji, kiek tai kainavo... 7 mėnesius mokėjo globėjams už 2 vaikus, 7 mėnesius 2 kartus per savaitę į šeimą važiavo vaikų teisės, kainavo teismai, advokatai... Ir viskas dėl to, kad pradžioje niekas nesugebėjo peržiūrėti prieš nosį padėtų dokumentų, kad vaikas linkęs save žaloti. O norėtųsi, kad vietoje tikrintojų 2 kartus per savaitę pas mamą atvažiuotų pagalbininkas ar būtų suteiktos geresnės sveikatos paslaugos.

ramybe07

bugi bu 8 m. 11 mėn.

Gabriel 11 m. 1 mėn.

Alessandro Jonas 12 m. 4 mėn.

2018.11.24 15:02 (prieš 7 m.)

Bahirri parašė:
Aš gyvenime diržo esu gavusi vieną kartą. Nuo tėvo. Ir pagal jį buvo už ką, bet to nepamiršau, nuo tos dienos į jį žiūrėdavau su baimės kartėliu, nebepasitikėjau ir…

Ir aš jus suprantu, aš pati kentėjau smurtą šeimoje. Nuo savo tėvo gavau ne kartą ir dažnai dėl kitos sesės kaltės pvz žemyn galvą trenkdavo į sieną mane. Man buvo 4-5 metai. Aš pamenu tai, bet pamenu labiau dėl to, jog mūsų šeimoje visą laiką būdavo favoritai. Ir ją nebuvau aš. Ir tas atstumimo, nemylimos dukters jausmas mane paženklino labiau nei bet kokios rykštės. Aš užsiauginau storą odą, kaip ir jūs auginu savo berniukus kitaip. Bet ir jūs kai sakotė bausmė, turbūt įsivaizduojate tik vaiko luošinimą, o ištikrųjų bausmė yra pasekmė netinkamo elgesio, su kuriuo vaikas turi būti supažindintas. Literatūroje tai įvardijama kaip bausmė ar pasekmė. Dėl savo tėvo galiu pasakyti tik tiek, smurtą kentėm visi, jis žmogus, kuris nemokėjo mylėti. Todėl savo asmeninės patirties stengiuosi neplakti su kitų žmonių ir vaikų patirtimi. Mes individualūs žmonės, kurie į kiekvieną situaciją ir net į tą pačią reaguojam skirtingai.
Kaune taip pat gimdžiau vieną iš savo berniukų, patirtis geriausia, jūsų vardijama klinika ir mano Krikščioniškieji gimdymo namai yra vieni iš geriausių, deja ne visiems pasiseka jose gimdyti. Nepamirškim, kad ne visi žmonės yra stipraus charakterio ar stiprios asmenybės. Be to jūs savo patirtį atsimenat visam gyvenimui ne dėl skausmo, o dėl patirtos gėdos, pažeminimo - negatyvios emocijos, kurios labai ilgam įrėmina tam tikrus gyvenimo momentus, žymiai ilgiau nei pozityvios. Tai taip pat leidžia manyti jog esate išdidi ir ori asmenybė, tad tėvo poelgis jums labiau kirto ne per fizinį skausmą, bet jūsų orumą.
Na čia daug galima kalbėtis ir aiškintis. Smagu jog auklėjate savo vaikus be smurto linkiu tik sėkmės

ramybe07

bugi bu 8 m. 11 mėn.

Gabriel 11 m. 1 mėn.

Alessandro Jonas 12 m. 4 mėn.

2018.11.24 15:06 (prieš 7 m.)

Helly stenkitės padėti giminaitei mesti lauk tą vyrą despotą. Gali paimti vaikus iš mamos, bet mama vis vien likti despoto gniaužtuose. O reiktų gelbėti ir pačią mamą. Ir įdomu kodėl jo nepalieka, dėl materialių dalykų, ar dėl to jog jo bijo.. Nuo bet kokio despoto reikia gelbėti visus