2024.06.12 12:13 (prieš 1 m.)
Luka Smale parašė:
Pas mane tai emociju kalneliai kasdien. Siaip labai daznai paverkiu, nors viskas lyg ir gerai. Dabar, pvz., apemusi labai didele baime, kad galiu prarast savo mama,…
Mano tėvams 55 tai nžn aš pati turiu močiutę 84 metų kuri tvirta ir sveika per metus įveikė vėžį ir insultą. Mano mama įveikė vėžį kai dvyniai gimė. Tai mano vaikai su prosenele foto turi
aš pati iki 13 metų pažinojau savo prosenelę, man kaip močiutė buvo.
Dėl emocijų tai aš geriu antidepresantus jau savaitę. Po gimdymo labai sustiprėjo nerimas. Labai labai labai iki tiek kad pradėjau vėl bijoti vėmimo, apsinuodijimo ir t.t Vakarais skaudėjo skrandi ir atrodo kazkas vaikams atsitiks. Atsirado tokios kaip panikos atakos o veliau ziurejimas i siena po jų. Pogimdyvines depresijos man nera.
Negaliu pabegti, negaliu iseiti, negaliu zvejoti nes dabar neimanoma kas labai padedavo nuo nerimo. Mane nuolat liecia, lipa ant galvos. Tai nuejau per diena sugalvojus realiai vel pas savo psichiatrą ir geriu vel sertraliną
Jis suderinamas su žindymu. Jau savaitę pagėrus liko tik pusė nerimo ir visai kita savijauta. Ar reiks gerti ilgą laiką aš nžn bet jeigu reiks tai vartosiu.
Man tik nuo ad svoris auga bet geriau putli ir laiminga mama negu negyva mama.