Na prisiduodam ir mes. 🥰🤱👶
2022.11.28
NEITAS
Svoris: 3840g. Ūgis: 54cm.
Nuo 23d ligoninėj gulėjau, nes pernešiojimas jau buvo ir spaudimas kilti pradėjo, tai pasiguldė stebėjimui, kas dien matavo tonusiukus, bet judesių sumažėję buvo, tai ir lašelines dvi dienas gavau. 28d nusprendė skatint jau. 🥳 Perkelė į gimdyklą, prakirpo vandenis, prasidėjo sąrėmiai, 5h gimdykloj praleidau, viskas gerai buvo, bet paskui tonusiukus pradėjo matuot, pasirodo sugalvojo vaikutis apsisukt, buvo žemyn galva, bet veidukas buvo ne į nugaros pusę, bet į pilvo. Ir nebeįsistatinėjo į gimdymo takus, tai buvo neįmanoma natūraliai pagimdyti. 🥺 Staigiai išvežė mus į operacinę ir cezario pjūvį darė. Tai daug streso buvo, man jau į galą sąrėmiai nepakeliami buvo, nes jau nieko nebevyko dėl vaikučio padėtis, tai tokia "išskridus" buvau, kad atrodė jog esu kitoj visatoj ir čia ne man viskas vyksta... Cezarį darė ne su pilna narkoze, o į stuburą leido, tai sąmoninga buvau, tai ir pirmą verksmą girdėjau ir vaikutį mačiau. Tai bent tiek džiaugsmo, kad visur dalyvavau. 🥰🥰🥰 Bet vis tiek toks kiūdesys buvo, save kaltinau labai, kad nepavyko pačiai pagimdyti. Taip to laukiau, vyro akis norėjau pamatyt kai pirmą kart vaikutį išvys. Jaučiuosi kažko nepadarius iki galo, kaip moteris, nors žinau, kad nuo manes niekas nepriklausė pirmą parą stotis negalėjau, tik gulėti. Net galvos neleido kelti. Viskuo vyras rūpinosi, jaučiausi tokia bejėgė. Nors tik dar kart įsitikinau kaip stipriai galiu pasitikėti savo vyru. Ir džiaugiuosi iš dalies, nes visa atsakomybė teko jam, visi pirmi dalykai. Labai sustiprino jo ryšį su sūneliu. Bet daug minčių galvoj sukasi, kad nepagulėjo man ant krūtinės mažylis, kad pirmą kart pamaitinau tik po kekių valandų, kad stresas didžiulis buvo kurį turbūt ir mažylis jautė, kad negalėjau jo ant rankų paimti ir panešioti pirmą dieną, kad nemačiau kaip jį pirmą kart aprengia... Vyras labai labai gražiai mane palaiko ir nuramina, stengiuosi neįsileisti tų minčių į galvą. Va jau 3čia diena, pati jau viską pasidarau, tai negaliu atsidžiaugti ir niekaip neatsistebiu, kaip tiek daug meilės galiu jausti. Žinojau, kad kai gims mano mažylis - beproto jį mylėsiu. Nu bet kad taaaaaip. Ir tieeeeek. Net neįsivaizdavau. Esu labai laiminga ir labai dėkinga 2os ligoninės gydytojams. ❤️