2021.08.02 22:25 (prieš 4 m.)
Nesmerkit ka pasakysiu, bet man belekokia baimė gimdyti iki pat šiol... Visada sapnuodavau kad jau turiu gimdyti ir begu, nepabėgu, vejasi mane, visada slepiuosi, nu vienu žodžiu. Ir kai pirmo laukiausi, ta baimė aštrėjo, nors ir kiek forumų perskaiciau, kiek su kuom bekalbejau, vistiek tas pats. Bet kai pasake kad CP darysi, buvo laimės ohoho. (planine operacija, negalejau pati gimdyti dėl komplikaciju jai žadate smerkti 😄). Aisku tas oda su oda ryšys trumpas buvo, aš jo net nesureikšminu, bet man net ne tas galvoj buvo, svarbu SVEIKAS. Nors ir po laiko atnešė vaikeli dzin buvo man, žinau kad sveikas gyvas jis jau su manim. Šiaip greit atsigavau po operacijos, nors ir nelaksciau po kolidorius, vaikščiojau kaip per skausmingas menesines 😄 Dabar pasake kad pati turesiu gimdyti, nu nenoriu, silpna darosi vien pagalvojus, bloga... Bet taikausi su ta mintim, kad viskas ok bus, yra šiais laikais nuskausminamieji, nors labiausiai tų plyšimu bijau, kad stumiant nepastriktu, neuzdustu ar dar ko neatsitiktu. Ir kad nebutu taip jog gimdau ir vistiek extra cp 😄
Būkim biednos bet teisingos, vienom atrodo gimdymas baisus, kitom CP, mano nuomone butu tokia jog, vistiek moteris galėtų pasirinkti kaip gimdyti, aišku ivertinus visus faktorius, vaiko svori didelis-mažas, motinos sveikata ir kita, tiesiog paklausti jos ar meginsi pati gimdyti ar cp, kad nebutu visiškai tabu vat tik natūraliai ir viskas. Pvz kad ir iš artimo rato kas turejo gimdyma pirma, antra cp, sake rinktusi dar syki cp. Kekvienai skirtingai, nori gimdyti pati, valio, nori cp, irgi. Nereikia smergti ar žiūrėti į tai kreivai ☺️ Čia tik mano pasisakymai, be pykčiu ❤️