2013.06.06 16:14 (prieš 13 m.)
pamenu savo istorija kai man buvo 17metu... susipazinau su vaikinu, viskas su juo buvo gerai, daug bendru interesu ir panasiai, pradejom kartu gyvent ir jis pradejo ziauriai gert (tiksliau ir anksciau gere) dingdavo kazkur su draugais, negryzdavo namo, arba jei gryzdavo, mane skriausdavo, is kitu gidedavau, kad jis mane isdavineja ir panasiai... amzinai pykdavomes, negerbem vienas kito, as amzinai pikta budavau, kad jis dingsta geria ir pan, o jis manes negerbe nes as jam drausdavau tai daryt... su juo prabuvau ne pilnus 3metus, budama 19metu su juo issiskyriau, nes pasakiau sau gana, gana save zemint... issiskyriau ganetinai lengvai
po keliu savaiciu susipazinau su vaikinu nuo kurio dabar laukiuosi
esu laimingiausia pasaulyje, nes sis zmogus rupestingas is vis negeria ir beprotiskai gerbia mane ir myli
nors esu ir jauna, dar gyvenimo gal nelabai macius, bet budama tokio amziaus padariau teisinga sprendima, o Jums ponia, 35metai ir jus nesugebat palikt vyro kuris savaitem negryzta ir dar pats sako, kad jus palikti nori? taigi cia pabaiga... nieko gero Jus nepasieksit... aisku pradzioj Jums gal skaudu bus, bet po to praeis, ziurekit gal kita vyra susirasit kuris jus vertins ir myles... zodziu, linkiu stiprybes, ir pamastykit apie tai
ir galiu pasakyt (nesupykit), kad jusu vyras elgiasi taip pat kaip mano buves vaikinas 20metis