2024 m. Birželinukai 💫💚 (Archyvas iki 2024.05.31)

2561. Imelda

      

      

      36 sav., liko 34 d.

      1 m. 11 mėn.

      4 m. 5 mėn.

      7 m. 5 mėn.

      9 m. 5 mėn.

      

      2024.02.07 16:54 (prieš 2 m.)

      Helen parašė:
      Kiekvienas rizikas sveria savaip. Viskas, kas išvardinta pirmoje pusėje posto, nublanksta prieš chemiją, gyvenimo būdą, kitus nelabai sveikus aspektus gyvenant ne n…

      Oj kaip stipriai galėčiau padiskutuoti, na bet jau ne internete viskas, ką surašėte, yra baimės, baimės, baimės.. patirtys, baimė, kad kažkas kartosis.. nieko pagrįsto ir nieko realaus šiam momentui apie nepatyrusius ir neprofesionalius medikus aš nekalbu. Kiekviena laisva pasirinkti, kur gimdyti, todėl reikėtų rinktis gimdyti ten, kur dirbančiais medikais pasitiki. Na o profesionalūs medikai puikai pastebės, kada būklė jau reikalauja atlikti cezario pjūvio operaciją. Ir tikrai atliks, nes visų tikslas yra kuo sveikesnė mama ir kuo sveikesnis naujagimis. Aš nesuprantu, kodėl mamos galvoja, kad medikai specialiai nenori tų cezario pjūvio operacijų, atrodo, lyg jaustų malonumą kankinant moteris, kad va jos būtinai pajustų gimdymo skausmą. Ne veltui tų operacijų visi vengia, nes komplikacijos ir pasekmės yra itin skaudžios. Aš surašiau tas tokias įprastines, kur na niekaip neišvengiamos. O kiek tų tikrai baisių, kurios kartojasi, ačiū Dievui, ne kiekvienai.. šlapimo pūslės pažeidimas, kito nėštumo metu peraugusi placenta, embolijos, gimdos pašalinimas, masyvus nukraujavimas.. čia vėlgi tik tos kelios iš begalės galimų.. dėl medikų, kurie patys renkasi šią operaciją. Deja, bet yra ir medikų, kurie sako, kad jei naujagimis priaugo mažiau, nei 1kg, reikia duoti mišinio na tai čia jau vėlgi, tiesiog pasirinkimai, baimės..
      Kaip jau minėjau kažkada anksčiau, nieko neatkalbinėju, kiekviena laisva rinktis ir atsakyti už savo pasirinkimus ir aš tikrai nesijaučiu įpareigota būtinai kažką perkalbėti. Jei jums ši operacija atrodo priimtina, tai ir puiku tiesiog tikrai yra moterų, kurios nuoširdžiai nežino galimų komplikacijų ir renkasi šią operaciją vien dėl skausmo baimės ir dar dėl n+k priežasčių, kurių pačios negali paaiškinti. Tai va tokioms mamoms reikalinga suteikti tikrą ir objektyvią informaciją

      4
2562. AuraDk

      

      

      1 m. 11 mėn.

      15 m. 7 mėn.

      

      2024.02.07 17:17 (prieš 2 m.)

      Imelda parašė:
      Oj kaip stipriai galėčiau padiskutuoti, na bet jau ne internete viskas, ką surašėte, yra baimės, baimės, baimės.. patirtys, baimė, kad kažkas kartosis.. nieko pa…

      Ačiū už išsakytą nuomonę, buvo tikrai labai įdomu paskaityti ❤️

      1
2563. Uoga.

      

      

      Tėja 1 m. 11 mėn.

      

      2024.02.07 17:34 (prieš 2 m.)

      Taip, ačiū! Labai įdomu buvo paskaityti!

      Vilnietės, kur planuojate gimdyti? Ir kodėl?
2564. klajos

      

      

      - 1 m. 10 mėn.

      - 4 m. 4 mėn.

      - 6 m. 3 mėn.

      

      2024.02.07 17:38 (prieš 2 m.)

      Imelda parašė:
      Oj kaip stipriai galėčiau padiskutuoti, na bet jau ne internete viskas, ką surašėte, yra baimės, baimės, baimės.. patirtys, baimė, kad kažkas kartosis.. nieko pa…

      Ačiū, kad nepatingi surašyti ilgus komentarus medicininėm temom! Su malonumu suskaitau, labai įdomu

      2
2565. Rere

      

      

      

      2024.02.07 17:42 (prieš 2 m.)

      Aš planuoju natūraliai, nebent bus kas nenumatyto. Pirmas gimdymas buvo natūralus, bet su epidiuru. Na ir šitas, jei leis galimybes, noreciau panašiai gimdziau Santariškėse, bet nežinau kodėl, gal del to, kad ten teko lankytis kelis kartus del gestacinio, tai žinojau tiesiog, kur važiuoti, kur eiti 😀
      Antakalnis lb nepalankioj vietoj mums, per visą miestą.
      Tai Žiūresim turbūt pagal kamščius ir pan situacijas, ar bus gimdymo namai, ar Santariškės vel visur yra gerų patirčių, visur blogų. Klausiau giminaičių, tai susipyko jos, kur man geriau vaziuoti 😀😀😀😀
      O šiaip, tikiu, kad visur geri medikai, geri profesionalai. O jei nepasiseks, ant blogos pamainos galima pataikyti visiškai visur
2566. klajos

      

      

      - 1 m. 10 mėn.

      - 4 m. 4 mėn.

      - 6 m. 3 mėn.

      

      2024.02.07 17:51 (prieš 2 m.)

      Aš į gimdymus stengiuosi eiti be kategoriškų nusiteikimų (pvz. TIK su epidūru/TIK be nuskausminamųjų/TIK cp ir pan.), nes na niekad nežinai kaip situacija gali pasisukti gimdymo metu.

      Pirmagimį gimdant veikla prasidėjo natūraliai, atvykau su kelis cm atsivėrusiu kakleliu. Stebėjau savo savijautą viso gimdymo metu ir jaučiau, kad vis dar galiu be nuskausminamųjų atlaikyti.
      Tai taip ir gimė, be epidūro, be kitokių nuskausminamųjų, be skatinimo (na, tik pabaigoje šiek tiek lašino skatinamųjų, kad veikla taptų ritmiškesnė ir būtų galima jau pradėti tą galutinį išstūmimą).

      Antrągimį gimdyti atvykau irgi su tokiu nusiteikimu, kad bus matyti pagal situaciją.
      Paryčiais nubėgo vandenys, atvykau po kurio laiko. Laukėm natūraliai užsikuriančios veiklos. Laukėm laukėm. Nevyko niekas. Tada skatinimas. Vėl laukėm ir viskas vangiai. Užsitęsė ir jau nuovargis kabinosi. Pasiūlė epidūrą, kad atsikvėpčiau nuo skausmų. Suleidus kūnas atsipalaidavo ir mygom pradėjo vertis kaklelis. Prašiau sanitarės, kad eitų kviesti gydytoją, nes tuoj vaikas iškris

      Tai jei pirmo gimdymo metu viskas natūraliai, tai antrojo metu reikėjo pagalbinių priemonių.
      Bet abiem atvejais buvo svarbiausia pasitikėjimas personalu.

      4
2567. klajos

      

      

      - 1 m. 10 mėn.

      - 4 m. 4 mėn.

      - 6 m. 3 mėn.

      

      2024.02.07 17:54 (prieš 2 m.)

      Uoga. parašė:
      Taip, ačiū! Labai įdomu buvo paskaityti!

      Pirmas gimdymas Antakalnyje, antrasis Vilniaus gimdymo namuos.
      Jei nebus jokių komplikacijų ir galėsiu laisvai rinktis, dabar vėl norėčiau Vilniaus gimdymo namuos.
      Abiem vietom neturiu nusiskundimų ir priekaištų, tačiau lyginant, man VGN mieliau. Tiek akušerijos skyriuje, tiek jau gulint su naujagimiu skyriuje. Ir smagu, kad ten dažnai nesunku gauti privačią palatą, nes būna laisvų.

      1
2568. Rere

      

      

      

      2024.02.07 18:00 (prieš 2 m.)

      Man kažkaip baisiau ne del gimdymo, o ką reiks daryti su pirmu, kadangi mazajam bus tik 1m 8 men mazdaug 😀 viena labai nenoriu važiuoti gimdyti, noriu, kad vyras būtų šalia. Tai nežinau, ar atsiras norinčių pabūti su vaiku. O vyras tikrai labai daug padejo, pakvietinejo personalą ir pan
2569. klajos

      

      

      - 1 m. 10 mėn.

      - 4 m. 4 mėn.

      - 6 m. 3 mėn.

      

      2024.02.07 18:11 (prieš 2 m.)

      Rere parašė:
      Man kažkaip baisiau ne del gimdymo, o ką reiks daryti su pirmu, kadangi mazajam bus tik 1m 8 men mazdaug 😀 viena labai nenoriu važiuoti gimdyti, noriu, kad vyras bū…

      Aš šitą dilemą irgi turėjau, kai laukiausi antro vaiko. Pirmagimis jautrus vaikas, dar tuo metu nebūtų galėjęs ramiai likti su kažkuo kitu nei su manim ar vyru. Tai pasirinkau vykti viena, nes žinojau, kad man pačiai bus ramiau, jog vyresnėliui viskas ok ir man belieka koncentruotis į gimdymą.
      Tai taip gavos, kad vyro visai ir nepasigedau. Nors pirmo gimdymo metu irgi man gelbėjo, vis rodydavo savo kvėpavimu, kaip man taisyklingai kvėpuoti ir pan., tai galvojau, kad labai truks.
      Tai trečio gimdymo irgi vyksiu viena (na, nebent išpuls dienos metu, kada vaikai darželyje, tada kartu galėsim).
2570. Imelda

      

      

      36 sav., liko 34 d.

      1 m. 11 mėn.

      4 m. 5 mėn.

      7 m. 5 mėn.

      9 m. 5 mėn.

      

      2024.02.07 18:39 (prieš 2 m.)

      klajos parašė:
      Aš į gimdymus stengiuosi eiti be kategoriškų nusiteikimų (pvz. TIK su epidūru/TIK be nuskausminamųjų/TIK cp ir pan.), nes na niekad nežinai kaip situacija gali pasi…

      Taip ir reikia ištikro. Be jokių nusistatymų, be jokių kategoriškumų, be jokių baimių ir dar kažko. Tam ir vykstame į gydymo įstaigą, kad mumis būtų visapusiškai pasirūpinta. O jau eigoje ir gydytojai matys, kaip kas krypsta, ir pati gimdyvė pajus, ko visgi norisi ar reikia. Tie nusistatymai ir baimės anksčiau laiko labai kiša koją. Net ir nusistatymas griežtai prieš cp yra blogai, nes tuomet, jei kas ne pagal planą, gimdyvė įsitempia, pradeda stresuoti, vaisiui tai taip pat atsiliepia.. galima turėti norus, lūkesčius, bet tikrai ne kategoriškus nusistatymus

      Jei apie patirtis kalbant, aš pati kai tik pastojau su pirmu, buvau nusiteikusi, kad jau tikrai jokio epidūro, tikrai jokių intervencijų ir pan. Tačiau eigoje besidomint supratau, kad bus kaip bus ir kažkaip vistiek pagimdysiu, kaip ir visos pagimdo.. na ir nuvažiavus gimdyti laikiausi tikrai ilgai, o galiausiai pagalvojau, kad jau viskas, jau nebegaliu, nebenoriu to skausmo. Tačiau tada jau buvo beveik pilnas atsivėrimas ir nuskausminimas buvo nebegalimas, o ir nebereikalingas iš esmės, nes jau beveik stumti reikėjo
      Su antru jau važiavau dar labiau atsipūtusi ir visiškai su nuliu nusistatymų. Na bet ten ir gimdymas buvo tikras nesusipratimas. Nežinau, gal psichologinis pasiruošimas tiek daug davė, gal tiesiog pasisekė, tačiau sąrėmių beveik visiškai nejutau. Skausmas atėjo tik prie 9cm nuleidus vandenis. Tai iš esmės skaudėjo valandą ir tai tas skausmas nebuvo kažkoks baisus.
      Trečią gimdžiau prieš laiką. 34 savaitę nubėgo vandenys, nuvykus paguldė stebėjimui, per naktį veikla neprasidėjo, tuomet buvo nuspręsta skatinti gimdymą medikamentais. Ir vėlgi neturėjau jokių nusistatymų, iš pradžių laukiau, išbandžiau nemedikamentinius nuskausminimo būdus, o kai vėl nusprendžiau, kad čia jau riba, patikrinus paaiškėjo, kad ir vėl turim beveik pilną atsivėrimą ir nebėra kada nuskausminimo taikyt

      O jei iš profesinės patirties, tai patikėkit, kiek daug moterų, kurios atvažiuoja ir iškart pasako, kad norės epidūro. Ir realiai to epidūro prireikia gal tik 10-20% moterų paskutinis atvejis, kuris labai įsiminė, buvo tikrai jaunutė gimdyvė, kuri atvyko, kalbamės gimdykloje apie visą planą, kaip kas bus, kas čia kaip vyks ir pan.. o ji stovi, šypsosi, visiškai pilnai kontakte, o po visko pasako, kad jai labai labai skauda, ji nebegali kentėti ir nori epidūro. Žinoma, skausmas yra subjektyvus dalykas ir negalim vertinti vien pagal šypseną na bet mes privalom pirmiausiai supažindinti su nemedikamentiniais nuskausminimo būdais, kurie vienareikšmiškai naudingesni tiek vaikui, tiek pačiai mamai. Gimdyvė sutinka, masažuoju strėnas, padedu kvėpuoti, pamokau sukti klubus ant kamuolio, pamokau palinguoti atsirėmus į lovą, išnaudojam dušą. Eilinį kartą sukant klubus pajunta, kad nori tuštintis. Paprašau atsigulti, nes noriu pirma patikrinti atsivėrimą. Tiesiog pagal ženklus matau, kad tas noras jau gali kažką reikšti. Na ir neklydau, buvo pilnas atsivėrimas dar 5 minutės ir mamai ant krūtinės jau gulėjo burbuliukė dukrytė jau po visko kalbėjom su gimdyve, klausiau, ar tikrai buvo taip baisu, kad norėjo epidūro. Na ir visgi sakė, kad tiesiog bijojo, kad neištvers o realiai nė lašo prakaito ant kaktos net neatsirado gimdymo metu gimdymas buvo tobulas, kaip su kolege juokavom, kad tokioms tik gimdyt ir gimdyt. Tačiau va forumų prisiskaitė ir nusiteikė, kad ji nepakanti skausmui ir neiškęs.
      Ir tokių atvejų begalė.. todėl ir yra sakoma, kad nereikia jokių nusistatymų, nuo skausmo gimdymo metu nė viena nemirė, visos gauna pagalbą, niekas neverčia kankintis tiesiog šiaip sau

      3

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!