2021.09.21 22:36 (prieš 4 m.)
Sveiki, esu pasimetusi. Sprendžiu moralinę dilemą dėl paveldėjimo. Situacija tokia, prieš beveik 2 mėnesius mirė mano tėtis. Jis gyveno name (kuriame aš užaugau), kuris per pus padalintas jam ir jo broliui, tėtis susitvarkė savo pusės paveldėjimo dokumentus, padalinimo realaus kas kam priklauso nėra, dėdė nesusitvarkė. Žemė priklauso valstybei tai dalinami bus tik pastatai. Taigi ta pusė pastatų (namo ir tvarto), kadangi tėtis neparašė testamento bus dalijama pagal įstatymą, man, jo žmonai ir broliui. Santykiai su dede komplikuoti, žmogus ne pilno proto, 7 metus gyvena busike autobusu aikštelėj, kontaktuoti nenori, tad abejoju ar pavyktų išsipirkti jo dalį, plius jis nesusitvarkes paveldėjimo dokumentų, tad jei ir sutiktų - ilga daina, nežinau ar užteks nervų, ar nepersigalvos.. Kalbant apie brolį, jis abejoja, pasiūliau, kad savo dalį atiduotų man, jaučiu sutiks. Pamotė.. Kebli situacija. Po tėčio mirties užsikodavo, dabar lyg ir tvarkingai gyvena. Labai nori gyvent konkrečiai tam name, girdėjau, kad gal ir norėtų parduot, bet konkrečiai apie tai kalbos tarp manęs ir jos nebuvo. Nežinau ar verta apskritai priimt palikimą. Namas geroj vietoj, priemestyj, bet žemė priklauso valstybei, pats namas - mišrus (mūras ir medis) tik sutvirtintas pamatas, pakeisti langai, yra dušas ir tualetas, milziniska problema dėl pelėsio, reik keist stogą..
Bendrai visiem nieko neišeis. Per daug skiriasi požiūriai. Būtų geriausiais variantas susipirkt vienam kažkuriam viską ir visi patenkinti. Bet aš nežinau ar pajėgsių ir ar apskritai verta.
Bijau, kad priėmusi palikimą busiu įtraukta į intrigas, kad tas namas pastoviai siurbs pinigus ir tiesiog is to nieko neturėsiu nes ten gyvens pamotė, o ateityj tikriausiai ir naujas jos vyras..
Atrodo, kad ne mano čia kova dėl to palikimo kariaut, bet per daug bijau vėliau gailėtis. Juk atsisakius kelio atgal nebėra..
tik galva apie darba galvojo 
